Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 141 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6276962

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Rasų šventė- atgarsiai iš praeities (III-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Penktadienis, 19 Birželis 2009 09:57

Deivė Kaupolė ir jos duktė Rasa
Prie archaiškų deivių, atėjusių iš akmens amžiaus maisto rankiojimo ir medžioklės laikų, priklauso Kaupolė, arba Kupolė, susieta su augmenijos suklestėjimu ir vegetacijos jėgų suaktyvėjimu.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Apie šią deivę tikėjimo pėdsakų aptinkama rašytiniuose šaltiniuose, kalendorinėse apeigose, mitinėje tautosakoje. Seniausių žinių apie Kupolę rašytiniuose šaltiniuose randama Ipatvejevo metraštyje (1262 m.). Vėliau Kupolės vardas minimas Lietuviškoje postilėje ( 1573 m.). M.Strijkovskis nurodo,kad lietuviai Joninių šventę vadino Kupala. M. Pretorijus (XVIIa.) rašo apie Kaupolę, arba Kupolę, kurią sugretina su javų mitinės būtybės Kurchės (Gurcho) kultu. Kaupole,arba Kupole, jis vadina papuoštą žolėmis kartį , o Joninių laužą- Kaupolės, arba Kupolės, ugnimi.

Įdomus M.Pretorijaus pateiktas šiai mitinei būtybei pavadininti vardas yra Kaupolė. Kaupolės vardas galėjo sietis su krikščionių šventės pavadinimu Kupala (Krikštytojas), o Kaupolės vardas – su mitine būtybe ar deive, gausiai, su kaupu atnaujinančia augmeniją bei lemiančią jos suklestėjimą,kas būdinga vegetacijos suklestėjimo deivei. Vasaros solicijos metu renkami žolynai ( ramunės, janažolės ir kt.) pirmine prasme buvo vadinami Kaupolės žolynais, atnešančiais žmonėms sveikatą, laimę, ginančiais nuo visokių blogybių. Užmiršus Kaupolės šventės ir jos išaugintų žolynų prasmę,  šventė sutapatinama su Jono Krikštytojo švente, kaupolinėmis ar kupolinėmis pradėta  vadinti renkami žolynai, o jų rinkimas- kupoliavimu.
Kapsų merginos, kupoliaudamos dainuodavo epinę dainą, kurioje pasakojama Kupolei: „ Kas aš turėjau/ Netikrą motinėlę,/ Kupole!/ Kupole!/ Išvarė mane/ Avelių ganyti, Kupole ! Kupole!/ Išginus atsiguliau,/ Atsigulus užmigau,/Kupole! Kupole!/ Pabudau trečią dieną-/ Nei avelių, nei vilnelių,/ Kupole ! Kupole!” Prisiskynusios kupolių, grįždavo  į kaimą, kur pindavo vainikus ir jais puošdavo prie klojimo ar vartų padarytą kartį, vadinamą Kupolę. Apie panašios karties puošimą rašo ir M.Pretorijus ( XV a.), kuris sako, kad žemaičiai, nadruviai ir kiti . Per Jonines surinkdavo įvairių žolynų puokštę, kurią pririšdavo prie ilgos karties, su  linksmybe iškeldavo ir pritvirtindavo prie vartų, pro kuriuos vėliau buvę vežami  javai. Tokia kartis buvo vadinama Kaupole  (kitur jis rašo,- Kupole), o pati šventė- Kaupolės švente. Ta kartis stovėdavo, kol suveždavo javus. Tada nuimdavo nuo jos  žolynus, dalį jų sudėdavo su javais, kad jų pelės nesugraužtų. Kitą dalį laikydavo vaistams.
M.Pretorijus rašo, kad šeimininkė iš surinktų žolių atrinkdavo tiek žolynų, kiek yra šeimoje narių, ir užkišdavo už balkio palubėje. Kuriam skirtas žolynas žydėdavo, tas tikėjosi gyventi, o kurio nuvysdavo, manė , kad jis mirs.
Kaupolės vardas žinomas M. Valančiui, M.Katkui ir kt. Mažojoje Lietuvoje Kaupolės statymo paprotys buvo išlikęs dar ir XIX a. To krašto merginos nupintais vainikais apsukdavo kartį, vadinamą Kaupole, ją puošdamos plevesuojančiais kaspinais, lyg ji būtų moteriška dievybė. Pastatydavo ją kaimo gale, netoli rugių lauko. Paskui saugodavo, kad iki šventės pabaigos, t.y. dvi naktis ir vieną dieną, kad jos nepavogtų vaikinai. Besaugodamos Kaupolę, merginos dainuodavo kaupolines dainas, o išsaugotas Kaupolės gėles pasidalindavo. Buvo tikima, kad tie žolynai turi didelę gydomąją galią, jais esą galima apsisaugoti nuo piktų dvasių, raganų.
Dainoje Kaupolė, vadinama Kupolėle, kaip įasmeninta būtybė, skundžiasi, kad mergos ją nepagarbiai už viršūnių skina, pančiu suriša, šunimis pakinkytoje geldoje parveža, kiaulinyčioje padeda. Vėl Kaupolė džiaugiasi, kad kitos mergos pagarbiai ją išrauna iš šaknelių, suriša šilkų juosta, atveža šešiais žirgais, padeda už vario vartų.
Kas per būtybė buvo deivė Kaupolė, sunku pasakyti. Tačiau iš tautosakos, užrašytos XIX a. viduryje, ypač Baltarusijoje, kur išliko archainės lietuviškos tradicijos pas priėmusius baltarusių kalbą lietuvius, matyti, kad Kaupolė buvo laukų augmenijos deivė. Tai ypač ryškiai vaizduoja Pinsko apylinkių apeiginė daina, kur sakoma:  "Kupole, Kupole ! Kur tu žiemą žiemavojai, kur tu dabar praleidai vasarą? Žolėse kvepiančiose ar po gėle? " Kupolė atsako:" Žiemavojau pusnynuose, vasarą- žaidžiu žolynuose". Ši daina rodo Kaupolės aiškų santykį su augmenija, tarsi ji būtų augmenijos vegetacijos deivė, duodanti ir sauganti žalumynus, žiedus, gėles, suaktyvinanti vegetacijos jėgas.
Garbinta vasaros solsticijos apeigose Rasa buvo vaizduojama įasmeninta antgamtinė būtybe. Jos kultas išplaukė iš stebėjimo augančios augmenijos, vėliau- javų. Rasa nakties metu atgaivina karščio nuvargintą augmeniją. Todėl Joninių rytą, prieš Saulės patekėjimą, žmonės, apžergę šaką, apjodavo ratu aplink pasėlių lauką, nukrėsdavo rasą, kad apsaugotų javus nuo visokių blogybių. Kiti išbraidydavo rugių lauką, t.y. nukrėsdavo rasą, tikėdami tokiu būdu padidinti jų derlių. Juo didesnė Joninių rytą buvo rasa, tuo geresnio tikėjosi derliaus.

pagal Pranę Dundulienę
 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: