Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 64 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6212156

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kupolinės, Kaupolinės ir Kaupolis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Sekmadienis, 21 Birželis 2009 21:58

Kaupolis greičiausiai buvo vyriškojo prado vegetacijos dievaitis, kuriam buvo priskiriama Kaupolės vegetacijos jėgų didesnis suaktyvinimas. Jo reikšmė buvo mažesnė negu Kaupolės. Galimas dalykas, kad Rasytė buvo Kaupolės ir Kaupolio duktė.


Apie Kupolio kilmės archaiškumą sako ir sena mitinė apeiginė giesmė, 1902 m. Užrašyta Šventažeryje, kurioje Saulė eina kelti savo vyro Mėnulio. Joje sakoma: „Ein Saulelė aplinkui dangų,/Oi Kupola, Kupolėlį,/Aplinkui dangų Mėnulio kelti,/ Oi Kupola, Kupolėli./- Kelkis, Mėnuli, kelkis, šviesusis,/ Oi Kupola, Kupolėli. /- Jau aš šviesi, senai kėliausi,/ Oi Kupola, Kupolėli./ Ir nušviečiau visą svietą,/ Oi Kupola, Kupolėli:/ Seną, jauną, mažą ir didį,/ Oi Kupola, Kupolėli“. Toliau sugretinama martelė, keliaujanti pas šešurą.


Pavasarį kasmet senovės žmonės prašydavo deivių,kad duotų žemei jiems neapčiuopiamą augimo jėgą. Ta augmenijos augimo jėga, be abejo, rūpinosi deivė Kaupolė. Galimas dalykas, kad ta idėja žiloje senovėje buvo įsikūnijusi mirštančioje ir prisikeliančioje deivėje, atsiradusioje dar tais laikais, kai žmonės  nepažinojo žemdirbystės, o vertėsi augalinio maisto rankiojimu.  Atsiradus žemdirbystei, ši idėja keitėsi įvairiuose  jos plėtotės etapuose. Per Kaupolės šventės ilgiausią dieną buvo garbinama žalia augmenija, vanduo ir ugnis. Su įvairiomis apeigomis buvo susieti ir erotiniai vedybiniai veiksmai. Tačiau vienas iš svarbiausių  momentų buvo deginimas apeiginiame lauže šiaudinio moters stabo. Šį paprotį ilgiausiai išlaikė Prūsijos lietuviai. Reikia manyti, kad tas stabas vaizdavo užauginusią augmeniją vegetacijos deivę Kaupolę, kuri sudeginta vėl turėjusi išsilieti visoje gamtoje, kad ateityje žemė vėl gausiai suklestėtų visokia augmenija. Tai dar kartą patvirtina, kad Kaupolė galėjo būti archainė augimo jėgos bei vegetacijos suklestėjimo deivė, kuri kasmet mirdavusi ir prisikeldavusi drauge su gamta. Panašūs vaizdiniai buvo žinomi ir slavams, kurių mitinėje tautosakoje dažniausiai žudoma Kupala, atitinkanti lietuvių Kaupolę.


Dėl krikščionybės poveikio užmiršus Kaupolės sakralinę reikšmę, jos šventę sutapatinus su šv. Jono Krikštytojo švente, buvo siekiama ir pačią Kaupolę ne tik suvyriškinti, bet ir sutapatinti su šv. Jonu, slavų vadinamu Ivanu Kupala. Sutartinėje, užrašytoje apie Papilį, Kaupolė maišoma su Kupoliumi:‘ Kupolio rože, Kupolijyte, kur buvo Jonas?“ Kupolius atsako, kad Jonas lauke kupolius rovęs ir glėbelius krovęs. Vis dėlto mitinėje tautosakoje išliko nemažai pėdsakų, rodančių, kad Kaupolės šventė priklausė prie svarbiausių vasaros švenčių. Jos apeigos tęsdavosi ilgesnį laiką, maždaug nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Svarbiausios kaupolinės dienos buvo nuo birželio 24 iki 29 dienos, t.y. nuo Joninių iki Petrinių. Visos tų švenčių apeigos turėjusios galutinai paspartinti suklestėti augmeniją.  

pagal Pranę Dundulienę

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: