Vieversio diena Spausdinti
Straipsniai - Krikščionybė ir senoji religija
Šeštadienis, 23 Vasaris 2013 19:38

  
 Minima: 2013.02.24

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Pagal mūsų protėvių sarmatišką požiūrį į žmogaus apsuptį gamtoje (lietuviai buvo gamtatikiai, bet ne pagonys ar stabmeldžiai, kaip lietuvius paniekinamai pavadino ir tebevadina žydų krikščionybės agresyvūs nešėjai, skelbėjai ir pasekėjai-perkrikštai-jezuitai) paukščiai, kaip DANGAUS ir ŽEMĖS ryšininkai, ŽIEMOS ir PAVASARIO pranašai buvo ypatingai garbinami. Ir nė vienas metų mėnuo neturi tiek daug paukščių gerbimo švenčių, kiek KOVAS.

Tačiau paukščių pagerbimą reikėtų pradėti nuo vasario 24 d. – VYTURIO (žemaitiškai CYRULIO) dienos. Vyturys – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis buvo laikomas pavasario pranašu. Mūsų protėviai, žemdirbiai žinojo, kad jei vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24, dar ilgokai bus šalta, o jei vėliau nei vasario 24 - pavasaris bus ankstyvas.

Aukojimas lietuviuose nuo senų seniausių amžių vyko per kūną Perkūnui, kuris grąžindavo savo palaiminimą perkūnu Žemei, o ji savo kūnu (per kūną) teikdavo gėrybes mūsų kūnui, - visiems suprantamas, aiškus, kilnus ir godotinas būties ciklas. Jokių stabų, jokių bažnytinių statinių, jokių svetimo ir lietuviams ypač negailestingo dievo vietininkų pamokslų, mokymų ir nurodymų.

Vyturio dienos progai vyturių pagerbimui moterys kepdavo saldžias bandeles – „vieversėlius“, „vyturiukus“, „cyruliukus“. Šeimynai valgant sakralinę vakarienę tos bandelės būdavo atnašaujamos lietuvių (sarmatų, aisčių, baltų) gamtos dievybėms PAUKŠČIAMS. Trupiniai nebūdavo nušluojami, o subraukiami į delną ir, išnešus laukan, išbarstomi sode, kad paukščiai saugotų sodo augalus nuo kirmėlių ir vabzdžių.

Vyturio dieną merginoms buvo draudžiama šukuotis plaukus, nes vištos vasarą iškapstys daržus. Taip pat šią dieną nebuvo galima sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Be to iki Vyturio dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“. O vaikeliams tą dieną rengdavo net varžybas: vaikas galės tapti greitu kaip vyturys, jei du kartus apibėgs trobą arba nubėgs į kaimo galą ir atgal.
Žydų krikščionybės nešėjai šią lietuvių šventę sutapatino su žydu apaštalu Motiejumi, kuris vietoje Judo Iskarijoto buvo priimtas į 12 žydų apaštalų misiją. Kas gali paneigti, kad mūsų dienomis bėgiojantys vaikeliai, triūsiančios merginos ir namuose bandeles kepančios moterys kokių nors zurovų ar kacų nebus pasmerktos kaip fašistės, negarbinančios žydo Motiejaus?..

VINCENTAS SAKAS

 

LAST_UPDATED2