Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 62 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6068130

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvių Maldos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Krikščionybė ir senoji religija
Ketvirtadienis, 28 Gegužė 2009 22:21

Lietuvių „malda, meldimas“ yra svarbūs baltų kultūros žodžiai. Prūsai turėjo „maddla“ (malda, maldavimas) ir „malda“ (jaunas). Pirminė žodžio „malda“ reikšmė buvo „daryti švelnų, minkštą ir, tam tikra prasme, jauną“. Tai yra bendravimo su žmonėmis ir su dievais forma. Šie žodžiai nėra skoliniai iš slavų (V.Mažulio nuomonė).


Senoji šių žodžių prasmė dar kartą patvirtina baltų taikingumo ir ramumo kultūrą. Skleisti gėrį , ramybę ir grožį- toks buvo baltų idealas. Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne rasime žodžius „maldenti, maldyti“ (tramdyti, raminti), „Maldikis“ (vaidila, žynys),  „Meldžiamas“ (gerbiamas, gerbiamasis) ir kt. Yra daug vietovardžių su „mald-„: Maldėnai, Maldučiai ir t.t., vandenvardžių-maldupis ir kt. Tokie vardai galėjo žymėti apeigų ir meldimosi vietas.


Kaip ir dainos bei giesmės, maldos padeda žmogui susikaupti, kalbėtis su Dievais, apsiginti nuo blogų dvasių, palaiko ir stiprina darną, suteikia tvirtybės. Lietuvių maldos ir užkalbėjimai išreiškia pasitikėjimą savimi, savo kalbamais žodžiais. Pagalbos prašoma Žemynos, Perkūno, Mėnulio, Saulės, Ugnies, Vandens ir pan. Maldomis siekiama dalintis gėriu, bendradarbiauti, sutarti, būti darnoje.


Melstis reikia trumpai ir susikaupus, gerai yra pasimelsti prieš miegą. Ilgai kalbėti nereikia, nes atsiranda kas išblaško ir žodžiai nueina perniek. Štai kaip viena dzūkė pasigydė nuo sunkios širdies ligos. Ji vis pakartodavo sau: „ Tu mano stiprybe, tu mano galybe“. Ir tai labai padėjo.


Kai kurie užkalbėjimai baigiami žodžiais „ant amžių amžinųjų“ arba „per amžių amžius:. Senoji žodžio „amžius“ prasmė buvo „ veiklumas, pajėgumas, gyvenimas, žmonės, tauta“. Amžina yra tai, kas atsinaujina. Todėl amžinumo šaukimas, ėjimas amžinybėn reiškia ėjimą į tikrąją žmogaus būtį.


Poetas M.Martinaitis rašė:“ Lietuviai yra Amžinybės tauta. Jie visą laiką manė, kad, iš Amžinybės atėję, ir išeis į Amžinybę. Mūsų etninėje ir profesionalioje kultūroje, mąstyme tos Amžinybės labai daug. Net paprastas žmogus visuomet jaučia, galvoja apie ją, Gal  tai ir gelbsti mus, kad suvokiam: yra dar kelias į Amžinybę- tautai, žmonėms. Gal todėl mūsų kultūroje būtent paveldo supratimas labai gilus: ką sukūrei, turi perduoti toliau, į Amžinybę, į tolį“.


Lietuvių maldos kalbamos arba giedamos, jos arba mokamos mintinai, arba kuriamos čia pat. Improvizuojant maldas reikia susikaupti, įsijausti į maldos perteikėją- ugnį, vandenį, medį, akmenį ir pan. Reikia kalbėti, linkėti gero ir prašyti pagalbos. Taip atsiranda ryšys ir ima talkinti šventos jėgos. Improvizuojant ar kuriant maldas reikia gerai išmanyti ir mokėti lietuvišką tradiciją.


Moteris pasakoja, kaip ji meldėsi:

„Aš atskirai upeliuką, pušį pabučiuoju, atsiklaupiu, apkabinu. Ir pušį prašau, eglę prašau, beržą, žemę. Žemę reikia taip prašyti- atsigulti kniūbsčia ant žemės, pabučiuoti žemę. Prašau taip: „Žemele, atimk man bėdą, turiu labai didelę bėdą. Duok, žemele, jam vaikščioti ant žemės, pakelk jį nuo lovos (sunkiai sergantį vyrą). Aš niekur nieko nepadariau blogo, ir jis geras žmogus. Žemele, pasigailėk, duok jam atsistoti ir vaikščioti „. Berželio taip pat prašiau. Sakiau: „Berželi, tavo lapeliai- tai tavo vaikeliai. Mes gyvename su vyru jau daug metų, bet iš mūsų paėmė vaikelius- jie mirė, liko tik vienas vaikelis. Tie vaikeliai tai kaip tavo, berželi, lapeliai. Padėk mums“. Taip mums nesisekė gyventi, bet kai pradėjau prašyti gamtos galių- medelių, žemelės, upelio- savo žodžiais savo bėdas išsakydama, viskas pasitaisė. Upeliukui taip kalbėjau :“ Upeliuk , nunešk tu mano vargelius, nunešk sopulį, išgydyk“. Akmenėlį taip galima prašyti: „Akmenėli, duok ir man stiprios sveikatos. Paimk iš manęs pyktį, o duok man gerovę“. Saulei sakau taip:“ saulele močiute, sušildyk. Paguosk mane sunkios naštos nenešiot, sušildyk mane savo spindulėliais“. Mėnulį prašom taip: „Mėnesėlį, tu jaunas, toks gražus, tu dar geresnis ir tyresnis, duok man jautrią širdį, sustiprink mano širdį ir protą“. Paukšteliams taip reikia sakyti: „paukšteliai, čiulbonėliai, tu lakštingalėle, kaip tu savo balseliu skardeni visą padangę, duok man savo balselį, savo laisvę“.

 

Ištrauka iš knygos " Žodžiai mūsų Dievams ir Deivėms"

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: