Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 91 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6021051

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Dievaitis Perkūnas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Krikščionybė ir senoji religija

Perkūnas- aktyvumo galių Dievas, palaiko tvarką ir teisingumą žemėje. Perkūnas dalyvauja nuolatinėje harmonizuojančių kosminių galių kovoje su chaotiniais pradais. Perkūnas pašventina žmogų supančią aplinką. Pavasarį Perkūnas griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę. Perkūnas skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei. Į Perkūną kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną maldų, giesmių ir šokio pagalba.

Patrimpas ir Jorė- tai pavasario Perkūno apraiškos.


Aukojimas Perkūnui

Susirenka visi kaimynai ir kartu valgydami bei gerdami šaukiasi Perkūno, jam visų pirma įpila kaušą alaus, kurį apnešę tris kartus aplink ugnį ir ją pakurstę pagaliau išpila jon maldaudami Perkūną siųsti lietaus ir kt. (BRMŠ.III,XVII a pradžia)


Perkūnas Aukštaitijoje

Antanas Karmonas knygoje „Įstorijos mįslės. Šiaurės Rytų Lietuva „.(Utena, 2000) rašo:“ Teta vesdavosi mane prie storo medžio.Sustodavome susikaupę. Dešinės rankos delną akių aukštyje pridėdavom prie kamieno ir prispausdavom kakta. „taii reikia, taip senovėje meldėsi mūsų papročiai“. Parymoję tokioje pozoje porą minučių, pasisukdavom. Tada prie medžio kamieno priglausdavom nugaras. Senovėje žmonės melsdamiesi kartojo:“ Perkūne dievaiti, globoki mus, tavo vaikus“.


Žmonės, prisiglaudę prie medžių, atgaudavo jėgas, dvasinę pusiausvyrą. Ypač tai pasakytina apie ąžuolus, beržus. Prie ąžuolų, augančių ant piliakalnių ir jų papėdėje, eidavo susikaupę, su didele pagarba.
Lankytojai medžių artume atsikrato neigiamos energijos, prisilietę prie taurių medžių kamienų, tampa atlaidesni, kūnas įgauna dvasinę ramybę, atsipalaiduoja nuo psichologinės įtampos. (p.242)

Perkūno kalnas- krivių buveinė- pagrindinė Perkūno kultavietė Aukštaitijoje. Joje žmonės ne tik meditavo, bet ir gydėsi fizines ir dvasines negalias (p.245).

Didysie mūsų,Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų

Savo stiprybe savo galybe
Sujunki mumis stiprinki mumis

Didysie mūsų Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų

Ąžuolo jėgom Ąžuolo galiom
Sujunki mumis stiprinki mumis

Didysie mūsų Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų

Ugnies šviesybe
Sujunki mumis stiprinki mumis
LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
koks skirtumas
1 Pirmadienis, 15 Lapkritis 2010 19:44
gerai del to kad pagaliau suradau normale informacija kitur nera taip placiai papasakota.kalbu apie viska apie pailiakalnius ir taip toliau pilnos informacijos neimanoma surasti bet si karta radau pilna ir isame informacija apie senoves baltu tikejima apie perkuna siaip galejo but parasyta ir apie kitus dievus ir deives. aciu uz tiek kiek pavyko surasti:)

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: