Išdarkyta Biblija Spausdinti
Straipsniai - Krikščionybė ir senoji religija
Sekmadienis, 11 Spalis 2009 17:11

Dešimt Dievo įsakymų Biblijoje (Šventajame Rašte)

   1. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

   2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
   3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
   4. Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
   5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
   6. Nežudysi.
   7. Nesvetimausi.
   8. Nevogsi.
   9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
  10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.

Romos katalikų bažnyčios interpretacija išmetant antrąjį Dievo įsakymą ir iš dešimto Dievo įsakymo padarant du.

   1. Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.
   2. Netark Dievo vardo be reikalo.
   3. Švęsk sekmadienį.
   4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
   5. Nežudyk.
   6. Nepaleistuvauk.
   7. Nevok.
   8. Nekalbėk netiesos.
   9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters.
  10. Negeisk svetimo turto.

 Kurčiųjų ženklai

      - Nuostabi diena, - įlipusi į golfuką, pasakė kelyje sutikta moteris. Kažkas malonaus ir labai netikėto. Visi mano keleiviai pokalbį pradeda, keikdami orus. Kai lyja, jie keikia lietų, o kai lietaus nebūna, jie keikia, kad nėra lietaus.

      - Taip, - atsakiau. - Puikus ruduo.

      - Ir man jis nuostabus, - pasakė pagyvenusi moteris kažkaip teatrališkai. - Ir vasara buvo nuostabi. Nors visi ją keikia už tai, kad trūko lietaus. O aš prisiminsiu bent vieną vasarą, kad buvo pakankamai šilta. Bent vieną vasarą!..

      - Aha, nepaprasta vasara, - atsakiau, mintyse mėgindamas atspėti, kas ji galėtų būti. Nusenusi aktorė, kuri neatpranta nuo scenoje išmoktų manierų? Į pensiją išėjusi mokytoja, kuri dar vaidina dramos ratelyje? Paprasčiausia tostų sakytoja, viena iš tų deklamuotojų, kurios vaikšto į parodų atidarymus ir sako gražius žodžius?

      Atradusi bendramintį, kuris mielai prisimena buvusią vasarą, mano keleivė ėmė drąsiau dairytis po seno golfuko saloną.

      - O, žuvis! - sušuko ji iškilmingai, pamačiusi lipduką su žuvies kontūrais. - Laimingi žmonės, kurie turi žuvies ženklą.

      - Kokį ženklą? - nesupratau.

      - Žuvies. Kurie gimė iki kovo 20-osios. O kas čia parašyta? - ji ėmė po vieną raidę skaityti žuvies kontūre įrašytą akrostichą: - ICHTHUS… Ką tai reiškia?



      - Graikiškai būtų ŽUVIS.

      - Aš ir sakau – žuvies ženklas!

      - Ne, tai ne žuvies ženklas, o akrostichas. Iš pirmųjų raidžių susideda Jėzus Kristus Dievo Sūnus Gelbėtojas. Su astrologiniu žuvies ženklu tai nieko bendro neturi.

      - Visas Šventasis Raštas pilnas žuvies ženklų, - pareiškė ji, nutaisiusi tvirtą balsą ir išsiduodama, kad nelabai skiria Šventąjį Raštą nuo astrologijos. Jeigu moteraitė prietaringa, gal pamėginus baimę?

      - Šventasis Raštas uždraudė astrologiją, - pasakiau griežtai. - Šitais dalykais nesidomiu.


      - Aš nesakiau – astrologija, - ėmė ji sukti uodegą. - Kalbėjau apie žuvies ženklus, kurių pilnas Šventasis Raštas. Jėzus padaugino žuvį, jis žuvimi maitino mokinius, - įkvėptu balsu kalbėjo žuvies gerbėja, ir buvo matyti, kaip jai svarbu visokie nesuprantami, bet gražūs ženklai.


      - Žuvis – gyvūnas, ir tiek, - atsakiau negailestingai. - Tai vienas iš tų gyvių, kurie skaido ore, vaikšto žeme ar plaukioja vandeniu. Dievas pirmuoju įsakymu uždraudė daryti iš jų stabus ir juos garbinti.


      - Ne, pirmais įsakymas skamba kitaip, - pareiškė astrologijos žinovė, taip išsiduodama, kad ji dar ir katalikė. - Pirmasis Dievo įsakymas sako: „Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną“.


      - Ne Dievo įsakymas, o katalikų katekizmas taip sako. Iš tiesų Dievas draudžia daugiau. Jo įsakymai prasideda tokiais žodžiais: Neturėk kitų dievų šalia manęs. Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems, - pacitavau iš atminties.

      - Šito negali būti! - užprotestavo katalikė. - Iš kur tai ištraukėt?

      - Tai parašyta Biblijoj. Ar jūs neskaitėt Biblijos?

      - Aš turiu ne Bibliją, o Šventąjį Raštą, - pareiškė ji, nė neįtardama, kad Biblija yra tas pats Šventasis Raštas.

      - O ar skaitėte? - prikibau, žinodamas, kad daugybė mano pažįstamų laiko šią knygą pagarbioje vietoje - tarsi kokį kryželį, šventą paveikslėlį, iš bažnyčios parsineštą užburtos duonos plutą ar kokį kitą katalikų fetišą, bet niekada jos neatsiverčia.

      - Aš ją turiu! - deklaravo moteris. - Aš ją tikrai turiu. Ir esu skaičiusi, - pridūrė ji nebe tokiu tvirtu balsu.

      - Paskaitykit dar sykį ir sužinosit, kad Dievas draudžia garbinti atvaizdus – drožinius, lipdinius ir visokius paveikslus.

      - Paveikslai – tai nuostabu! - jos balsas vėl pasidarė teatrališkas. - Norite pasakyti, kad Dievas uždraudė meną?

      - Dievas neuždraudė meno, Dievas draudžia garbinti paveikslus ir drožinius. Kas garbina stabus, tas laužo Dievo įsakymą, - vėl nusitaikiau į jos prietaringą baimę.

      - Šventas paveikslas tikrai nėra stabas, - pasakė ji nebe taip tvirtai.

      - Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo, nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems, - citavau negailestingai, ir ji ėmė raitytis lyg kepama žuvis.

      - Norite pasakyti, kad ir Aušros vartai yra stabmeldystė? - sušuko kažkaip isteriškai.

      - Kas garbina savo stabus, visokias statulas ir paveikslus, tas stabmeldys, - nesilioviau ją spaudęs į kampą.

      - Visas pasaulis garbina Mariją ir jos paveikslus, o jūs sakot, kad tai – stabmeldystė?

      - Ne visas pasaulis. Daugybė žmonių laikosi Dievo nurodymo: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!

      - Iš kur tai ištraukėt?

      - Tai Dievo Žodis.

      - Och… - ji atsiduso skausmingai.

      - Dievas draudžia, o jūsų bažnyčios pilnos statulų ir visokių paveikslų.

      - Kur tada melstis?

      - Dievas yra visur.

      - Gerai, visur. Tai ko negaliu melstis Jo namuose?

      - Dievo namai? - nusijuokiau. - Pastatėte Dievui namus? Negi negirdėjot, kad Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventovėse, kad Jis gyvena žmonių širdyse?



      - Kur tada melstis? - ji vėl klausė bejėgiškai.


      - Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins, - pacitavau Jėzaus žodžius.

      - Aš to negaliu girdėti, - ji užsiėmė rankomis veidą.

      - Negalit girdėti Dievo Žodžio? Jums tai sunku?

      - Taip… Kodėl sakote – Dievo Žodis?

      - Pacitavau Jėzų, todėl ir sakau. Tai buvo Dievo Žodis.


      Oponentė krūptelėjo ir sudejavo. Kurį laiką važiavo tylėdama – buvo matyti, kad jos galvoje vyksta kažkokie baisūs dalykai. Tai, ką sakiau, prieštaravo jos tikėjimui, o priešintis ji negalėjo, nes prietaringai bijojo tokių dalykų, kaip Dievo Žodis, Biblija ar kažkas panašaus.

      - Man viskas verčiasi aukštyn kojomis, - prisipažino ir pradėjo kažkur išmoktą monologą: - Ir tą šventą liturgijos akimirką, kada kunigas prie altoriaus aukštai virš galvų iškelia ostiją, tą nuostabų momentą, kai jis savo nepaprastomis galiomis duonos gabalėlį paverčia Kristaus kūnu, kai jis keliais žodžiais visų akivaizdoje iššaukia Jėzų, - šitą stebuklą jūs vadinate stabmeldyste?

      - Na, jei žmogus turi kažkokių stebuklingų galių ir jeigu iškviečia kažkokias dvasias, tai greičiau magija, o ne stabmeldystė

      - Ne šiaip sau žmogus, o kunigas – mūsų ir Dievo tarpininkas!

      - Šalin tarpininkus – eikit pas Tėvą pati. Po Jėzaus nebereikia jokių tarpininkų – mes nuplauti Jo krauju, ir patys galim drąsiai stoti Tėvo akivaizdon.

      - Tai – irgi iš Šventojo Rašto?

      - Iš kur daugiau?

      Kurį laiką ji sėdėjo, nuleidusi galvą.

      - Man viskas apsivertė, - ištardavo protarpiais. - Jūs viską sumaišėte… Aš nieko nesuprantu.

      - Paskaitykit Raštą – viską suprasit.

      - Tikrai paskaitysiu.

      Privažiavome Kelmę, kur jai reikėjo išlipti.

      - Aš jums labai dėkinga, - pasakė ji, kai sustojau.

      - Nieko tokio. Bene sunku pavežti žmogų?

      - Ir už pavežimą dėkoju! Jūs man pasakėt negirdėtų dalykų. Aš būtinai paskaitysiu Raštą.

      - Taip, žinoma.

      - Pareisiu ir paskaitysiu, - prisiekinėjo ji, dar kelis sykius padėkojo, ir aš nuvažiavau savo keliais.

      Kas žino, gal tikrai paskaitys ir atras eilutes, kurias šimtus kartų girdėjo savo bažnyčioj?

      Mane stebina šis paslaptingas dalykas. Žmonės eina ir klauso liturginio skaitymo, o kai pasakau kokią eilutę, jie nustemba ir sako:

      - Aš to negirdėjau!

      Matau – sako nuoširdžiai. Jiems tikrai naujiena.

      Klausėsi, bet negirdėjo.

      O ši moteris nuėjo sutrikusi. Atrodo, Žodis pataikė kažkur.

      Duok Dieve, į stabmeldyklos pamatą.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (9)
paskutinė- 3 dalis
9 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 11:22
Bet dažniausiai žmogus kuris sako kad melsis vienas išvis apleidžia maldą! -ar taip nemanote? kiek munyse liks tikėjimo jei melsimės vieni, nedalyvausime Šv. Mišiose?Neiname į Bažnyčią(ko gero ir komunijos nevalgome- nes netikime, kad joje tikras Kristus- gal protas neleidžia patikėti, kad taip gali būti) Bus panašiai kaip su žarija išimta iš laužo- kol rusena kartu su kitomis, tol ilgai rusena, ir vėjas įkuria ugnį- tik išimk iš laužo- ir užgęsta. Visą tai teko praaeiti ir man-ko gero daugeliui taip pat)
Su Dievu dar kartą
dar 2 dalis
8 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 11:20
Tas pat būdavo ir su išmalda- bažnyčiose stovėdavo 12 aukų skrynių,(skirtingomis intencijomis) ir įmetus piniga patarnaujantis žmogus garsiai, pabrėžiu- garsiai-viešai paskelbdavo sumą bei aukotojo intenciją. Labai jau didelė garbė būdavo tam paaukojusiajam- , panašiai būdavo ir su malda. Kad to nebūtų, Jėzus siūlo uždaryti savo širdies duris ir melstis Tėvui slaptoje- t.y. ne dėl žmonių akių.Šią vietą galime suprasti ir taip, kad "užsidaryti duris nuo to, kad mus atskiria nuo Dievo".Širdies durys- hebrąjų kalboje labai dažnai naudoja žodį "širdis"- "iš žmonių širdies kyla pikti sumanymai, keiksmai ir t.t".
dar 1dalis
7 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 11:18
"eik į savo kambarėlį melstis"- vėl negalėjau neparašyti- iš kur Jūs "išskaitėte", kad nereikia eiti į Bažnyčią?
Šiek tiek įžangos- gerb. puslapio autoriau-Šventą Raštą reikia skaityti skyriais, t.y. jei skaitote pvz 15 skyrių tai visą jį reikia perskaityti, o ne cituoti vieną sakinį. Ten kalbama kad nereikia elgtis kaip tie, kurie meldžiasi žmonių matomi- būtent- senaisiais laikais būdavo tokių, kurie dėl akių melsdavosi, kad būtų pastebėti.
3 dalis
6 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 10:58
Žmogui reikia dirbti tai, kas esate pagal išsilavinimą, o gerb autoriau jūs tikrai sugebate moteriškėms su Jumis važiuojančioms įtikint, bet bent kiek išsilavinęs žmogus Jums duos atkirtį.ir tai, kad cenzūruojate komentarus, parodo, kad esate šališkas, kitaip tariant, "į vienus vartus"- bet tiesos užgniaužti nepavyks- yra daug žmonių , ačiū Dievui, kurie gyvena maldos gyvenimą. Neturiu nė laiko, nė noro įrodinėti- atsitiktinai suradau šį straipsnį, Su Dievu, KUO GERIAUSIOS KLOTIES IR DIEVO PALAIMOS JUMS 2013m Sėkmės
2 dalis
5 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 10:52
Žydų laikais žmonės garbino daug dievų(rašau iš mažosios raidės-dievų, nes yra tik vienas Dievas- Tėvas, Sūnus ir šventoji Dvasia-bet vienas Asmuo), ir garbindami dievus lenkėsi jiems, bet ne Kūrėjui. Jums reikėtų atsiversti Bibliją keletu puslapiu atgal, kur kalbama apie atvaizdų garbinimą, ir viską atidžiaqi perskaityti/Taigi, mes negarbiname to medžio gabalo ar statulos, bet garbiname asmenį, kuris pavaizduotas. Reikėtų patikslinti- gerbiame pvz šventąjį, o garbiname tik Dievą/ man liūdna kad Jūs klaidinate žmones- ar Jūs bent teologiją studijavote, gilinotės? Iš straipsnių gausos Jūs panašu istorikas- bet ne teologas.
1 dalis
4 Trečiadienis, 02 Sausis 2013 10:51
Nepulsiu įrodinėti kad Jūs klystate, tiesiog patarčiau labiau įsiskaityti į tekstus, kuriuos cituojate ar manote kad žinote. Jūs išmokote kelis sakinius iš Šventojo Rašto, pvx nedaryti drožinio ir pan. Bet ar jūs žinote kodėl tie žodžiai buvo parašyti? tada reikia truputį įžangos. Pamėginsiu parašyti ne per vieną komentarą, nes į Jūsų puslapyje taikomi apribojimai simboliu kiekiui, taigi , dalinsiu temaą į dalis:
skaitytojams(kas skaitys šį komentarą)
Autoriui (komentuotojui) Biblija žyd
3 Antradienis, 13 Spalis 2009 06:30
Autoriui (komentuotojui)

Biblija žydų knyga, žydai dėl to ir išriktoji tauta.
Žinome, kad žydai klajoklių tauta, išvarytieji (pelenų tauta).

DARNA

Ją suvokti klajoklio akimis sunku.
Dėl to apagavystės, kančių jų tikėjime apstu.
Įtikėti (aiškinti) matymą kančia, o ne DARNA.
Klajoklio tikslas apgauti save ir svetimą, išlikti. (jų šv. raštuose minima)
Lytis kita , gyvenimo lytėjimas, patirtis kita.
Klaidingas kelias įtikėti tariamą ęsamu.
Pelenus, ne UGNĮ įtikėti GYVATA.

Sėslūs liaudžiai tokių knygų nerašo :)
Patirtimi dalinasi žodžiu, daina (žodis šventas, o ne knyga).

Dėl to daugelis iš mūsų jaučiasi lyg gyvendami žemyn galva,
vaikščiodami rankomis, apgauti.
Žmogų palaikyk kurį laiką tokioje padėtyje ir pasaulį jis matys tokį patį,
atsivertusį. Akys prisitaiko, nors vaikščioti reikia rankomis..., atsistokite ant kojų.
Paklausytum Vaiškūno-sužinotum kaip t
2 Pirmadienis, 12 Spalis 2009 08:49
BituteKu
Paklausytum Vaiškūno-sužinotum kaip ten buvo su išrinktąja tauta.
Vatikano UAB vadybininkai gerai dirbo, pasiskelbė išrinktąja ir niekam net neleido tuo suabejoti:)
Kas rašė nežinau, o aš kvailys skait
1 Sekmadienis, 11 Spalis 2009 22:26
Kas rašė nežinau, o aš kvailys skaitau :). Užmiršote paminėti, kad "žydai dievo išrinkta tauta" TAI BUVO "diiiievo žoooooooodis". Biblija tikriausiai skaitėte? ;)
yvComment v.1.20.0