Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 43 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6170518

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Paprasto žmogaus teologija PDF Spausdinti Email
Parašė   
Pirmadienis, 09 Vasaris 2009 20:59
„Paprasto žmogaus teologija“
Nesu aš krikščioniškos teologijos žinovas, nesu aš ir sentikių Pagoniškos teologijos žinovas – esu paprastas žmogus, besivadovaujantis savo logišku (kiek duota) mąstymu bei iš to sekančiu sveiku mano suvokimu, protu.
Krikščionybė prisiėmė sau dieviškąją misiją „ganyti mane kaip paklydusią avelę“, teigdama, kad jų tikėjimas dievo akyse yra geresnis nei manasis. Kodėl ? Kas davė tokią teisę, tuo pat metu skelbiant, kad dievo akyse mes esame visi vienodai geri, aukštinti save ir sakyti, kad jie dar geresni nei aš geras ?
Būtent taip Pietų Amerikoje buvo išnaikinta dauguma vietinių indėnų, nes jie dievo akyse blogesni ? Būtent taip kardu ir inkvizicijų laužais krikščionybė sėjo savo sėklas mūsų krašte idant jie geresni nei čia gyvenę, dirbę, mylėję ir dievą savaip pripažinę žmonės...
Tikėjimas yra būdingas žmonijos gyvavimo ir išgyvavimo, kaip motyvas, šaltinis, tačiau niekam neduota teigti, kad vienas geresnis už kitą.
Ilgus metus įtikinėjamas net tikėjau, kad krikščionybė mums atnešė kultūrą, raštą ir visokeriopą progresą, tačiau, kas akivaizdu ir matoma, nelabai paslėpsi ir pro melo žabangas tiesa išlenda. Vis tik vietiniai žmonės, išpažįstantys savą tikėjimą, turėjo tiek raštą, tiek kultūrą, tiek žinias, kurias vėliau perėmė užkariautojas – krikščionybė, jas paskelbęs, kaip savas ar visai apie tai nutylėdamas.
Pakanka pasidomėti archeologiniais kasinėjimais mūsų gyvenviečių akmens amžiuje ir kvapą užima radiniai, bylojantys apie kultūrą, amatus... Vadinasi, mes nebuvome kokie beždžionžmogiai, beraščiai ar šiaip primityvi gentis, kuriai kardu reikėjo atnešt šviesą, taip luošinant, žudant, o galiausia ir suluošinant visą samonę, pasaulėžiūrą bei pasaulėjautą.
Kokią kultūrinę pažangą į mūsų kraštą atnešė krikščionybė, kai ir taip kultūringi, o ir dar kultūringesni nei jie buvome ? Savą mokslą su savo ideologija, tačiau svetimą mūsų pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai.
Panagrinėjus archeologinius radinius, galima matyti, kad vyko natūraliai prekybiniai mainai tarp krikščioniško pasaulio ir mūsų, turinčių savą religijos sampratą. Papuošalai ir kiti to meto meno dirbiniai byloja, kad mums nebuvo svetima pati krikščioniškumo samprata, tačiau mes ją suvokėme savaip ir savaip gyventi norėjome, bet ne. Verslinei ideologijai po krikščionybės kauke reikėjo eiti ir plėšikauti, o, kad karinė invazija būtų pateisinta, buvo tai pavadinta krikščionybės sėjimu ar, kaip aš suprantu, „paklydusių avelių“ gelbėjimu, kai tie žmonės, laisvi būdami, avelėmis būti nenorėjo.
Pastatyk gražų ir tiesas skleidžiantį statinį - ir nereiks manęs kardu varyti - pats ateisiu paklausyti, o gal ten tiesa ? Tačiau, kai tiesa tai nebuvo, reikėjo prievarta priversti tuo patikėti. Žolininkai ir žolinčiai, gydę žmones, - ant laužų už raganavimą deginami, o tie, kurie savus dievus garbino - žudomi kartu su savo šeimomis... Kokia čia ta tada geroji ir pažangioji religija, persmelkta barbariškumu ir visom užkariautojo pasekmėm ?
Visos astrologinės šventės, gerbtos mūsų krašte, kaip saulėgrįžos - buvo pervadintos krikščioniškais vardais ir taip tapo vietoj žolinių - švenčiausios mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.... Už ką turiu tada gerbti tą tikėjimą ir jį laikyti pranašesniu ?
Savo logika manau, kad pirmoji biblija, kaip tiesos ir mokymai buvo surašyta daug metų anksčiau prieš Kristaus bibliją, kuri yra pirmosios iškraipyta kopija.
Jei jau sėjamas buvo gėris, kaip teigiama pagal evangelijas, tai gėris nėra naikintojas ir kurių galų buvo naikinamos kitų šventyklos bei šventvietės, ant jų išgriautų pamatų statant savos ideologijos šventyklas. Jei jau taip, jei jau gerą ir šviesą nešė, tai mielai galėjo pastatyti šalia, negriaunant ir nenaikinant, nepersekiojant ir nežudant.


LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: