Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 32 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5864079

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Trumpas scenarijus Baltų tema PDF Spausdinti Email
Parašė   
Pirmadienis, 09 Vasaris 2009 11:49

Gija iššoko iš mašinos. Trenkė durelėmis taip, kad pati krūptelėjo.
- Gija! Grįžk, nekvailiok! Bet ji dar paspartino žingsnį ir pasuko medinių lentų taku, vedančiu per kopas. Buvo apniukę, neramus vėjas draikė plaukus. Važiavo į Nidą. Pakeliui susiginčyjo. Rimas buvo pragmatikas iki kaulų smegenų ir dažnai šaipydavosi iš Gijos vizijų.
Gija sparčiai ėjo taku, labai nenorėjo, kad jis vytųsi. Jis ir nesivijo. Ramiai laukė mašinoje. Pakvailios ir grįš...
Tolyn, tolyn...siauro Nidos plento jau ir nebematyti – tik kopos ir svaigus gubojų kvapas. Ji sulėtino žingsnį. Pyktis atlėgo, liko keistas liūdesys, ar ilgesys...nežinia ko...Lėtai ėjo tolyn. Smaili batų kulniukai strigo tarp medinių lentų. Gija kas keli žingsniai pasilenkdavo ir pasemdavo pirštais smėlį. Leido byrėti jam tarp pirštų ir žiūrėjo, kaip vėjas vėl išblaško juos po kopas. Mintys lyg sustingo. Pasilenkusi pasemti smėlio, užčiuopė akmenuką. Paėmė jį ir net nežiūrėdama, šildė rankoje. Tai ją lyg ramino. Glostė pirštais lygų, šiluma alsuojantį akmenį ir kilo taku į kopos viršūnę. Aplink lyg pienas tvyrojo migla. Niekada nebuvo mačiusi tokių kopų. Jautėsi lyg sapne. Pirštai užčiuopė keistus nelygumus akmens paviršiuje. Nevalingai atgniaužė delną ir pažiūrėjo į akmenį. Runa – atėjo netikėtas supratimas. Ji buvo kopos viršūnėje. Žengė žingsnį į miglą ir paniro. Pajuto, kad krenta, bet nejuto nei baimės, nei nustebimo. Tik tvirtai sugniaužusi rankoje laikė akmenuką su runa.

...kai pajuto po kojomis žemę, pamatė savo basas pėdas. Nustebusi pamanė, kad pametė batelius. Žvilgsnis nuo pėdų keliavo aukštyn, versdamas ją stebėtis drobine suknele, juosta, juosiančia liemenį. Dar nesusivokus, pajuto grubiai paimta už rankos. Kimiai riktelėjusi ji pažvelgė į nežinia iš kur išdygusį baisų veidą. Tik geriau įsižiūrėjusi suprato, kad jis pridengtas šarvuoto antveidžio. Iš baimės ir netikėtumo jai dingo balsas. Staiga – lyg didžiulė banga - trenkė garsas. Gija pakėlė galvą ir aplink save pamatė minią. Visi žiūrėjo į ją. Ji paklaikusiomis akimis dairėsi po minią. Visiškai svetimi žmonės...ne – ta mergaitė išsigandusiomis akimis kažkur matyta...ir kiti...ji pamažu pažino veidus.
Staiga iš minios ištrūko kokių septynerių metų berniukas ir pasileido prie jos.
- Mama! – žodis lyg peilis perrėžė jos sąmonę ir ji, nežinia iš kur atsiradusia jėga, nustūmė ją gniaužusią ranką ir puolė prie berniuko. – Mama, mama –įsikniaubė į ją vaikas ir Giją persmelkė baisus skausmas, paliesdamas širdį. Gija globė vaiką prie savęs taip, lyg norėdama vėl priimti į savo isčias. Pribėgo dar du šarvuoti kariai ir atplėšė Giją nuo berniuko. Jis spėjo įsprausti jai į delną savo vienintelį žaislą – molinį švilpuką. Per minios riksmą ji nebegirdėjo sūnaus, tik matė jo giliai mėlynas akis, pilnas skausmo. Ji matė, kaip sūnus dėl jos bijo. Tai suteikė jai jėgų. Ji pakėlė galvą, krestelėjo ilgus plaukus, užritusius ant akių ir padrąsinamai nusišypsojo. Tai nuramino berniuką. Gija lediniu žvilgsniu taip pervėrė į ją įsikibusius šarvuotus vyrus, jog tie paleido ją. Šypsodamasi ji drąsiai žengė prie didžiulio laužo.

...ji buvo šio kaimo siela. Žiniuonė, pas kurią eidavo mūšyje ar medžioklėje sužeisti vyrai, motinos, susirūpinusios dėl savo vaikų, moterys, norėjusios pažinti meilės paslaptis, kad būtų geidžiamos vyrų. Ji neatsakė nei vienam. Tai ji eidavo ant kalvos kalbėtis su dangaus dievais, kai užeidavo sausra. Ji melsdavo padėti kariams mūšyje. Ji numatydavo gręsiančius priešų, nešančių svetimą tikėjimą kardu ir kalaviju, antpuolius. Jos mylimi žmonės stovėjo ir žiūrėjo, kaip ją ruošiasi deginti ant laužo tie, kurie skelbėsi nešą teisingą tikėjimą. Per kraują ir kančias. Stovėjo ir žiūrėjo. Tik vienas mažas berniukas – jos sūnus – bandė priešintis. Ji matė gilų skausmą jo akyse. Gija nusišypsojo.

- Mano žmonės - tyliu ir ramiu balsu prabilo žiniuonė, dabar apšaukta ragana. - Ateina miglos laikas, kuris tęsis labai ilgai. Jūs atsisakysite savo papročių, nebetikėsite mūsų dievais, pamiršite raštą. Statysite didžiulius akmens namus, kuriuose garbinsite dievą, svetimą mūsų kraštui ir atneštą per mūsų kraują ir kančias. Mūsų paniekinti dievai nebegalės padėti šio krašto žmonėms, nes dievai galingi tik tada, kai jais tikima. Ateina tamsūs laikai, kai žmogus nebežinos kas tikra, dora, derama. Ir mes prarasim tai, ką tiek kartų kaupė žyniai. – Gija nuleido galvą, nes pajuto, kaip jai gniaužia gerklę rauda. Bet į ją žiūri sūnus. Ji negali sau leisti būti silpna.
- Vykintai – kreipėsi ji į sūnų. Tu turėsi palikuonių. Aš tikiu, kad perduosi viską, ką iš manęs išmokai. Kad nebus pamiršta ši diena. Neverk ir nebijok. Tu žinai, aš visuomet būsiu su tavimi ir mūsų žeme. Niekada nepasiduok. Ir nepamiršk. Tu vienintelė mano viltis, kad migla kažkada išsisklaidys – Gija nusisuko nuo ją išdavusios minios ir pati žengė ant laužo. Ugnis ją apgaubė...
....Gija, Gija, pabusk – purtė ją kažkas už peties. Ji nesudegė? Nejuto jokio skausmo. Tik galva buvo sunki. Pakėlė akis ir pamatė susirūpinusį Rimo žvilgsnį. Sapnas. Tai buvo tik sapnas, su palengvėjimu, nuvydama slogutį, pagalvojo Gija. Atgniaužė delną, norėdama pažiūrėti ar nepametė akmenuko su runa. Akmenuko nebuvo. Rankoje gulėjo molinis švilpukas.

Nidaragana

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: