Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 52 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Šventųjų velykų mėsos gaminiai PDF Spausdinti Email
Penktadienis, 13 kovas 2009 14:13

ŠVENTŲJŲ VELYKŲ SERBENTŲ VYNE MARINUOTAS KEPTAS VERŠIO KUMPIS

SU SPANGUOLIŲ PADAŽU, ROJAUS OBUOLIUKAIS IR MORKYTĖMIS

Reikia:

    • 5 kg veršio kumpis su kaulu
    • 200g rūkytų lašinukų,
    • 5 litrų virinto vandens,
    • 1 litro naminio serbentų vyno,
    • 500g svogūnų,
    • 100g druskos,
    • 10 gvazdikėlių,
    • 10 kvapiųjų pipirų,
    • 5 laurų lapų
    • rojaus obuoliukų
    • morkų,

Spanguolių padažui:

    • 350g spanguolių,
    • 2 mandarinų,

Gamyba:

Veršio kumpį gražiai apipjaustykite, lašinukus supjaustykite piršteliais. Aštriu peiliuku įpjaukite gilias įpjovas ir tenai sukiškite lašinukų pirštelius. Kumpį dėkite į gilesnį dubenį apdėliokite svogūnų griežinėliais, sumeskite kvapiuosius pipirus, laurų lapus. Virintą vandenį išmaišykite naminiu serbentų vynu, druska, užpilkite kumpį ir marinuokite mažiausiai parą šaltoje vietoje.

Paskui kumpį dėkite į aliejumi pateptą skardą, įpilkite skardon 300g marinato ir kepkite 170° С 2-2,3 val. arba kol įsmeigtas adatinis termometras prie kaulo parodys 80° С. Kepant, kumpį dažnai laistyti vyno marinatu. Baigiant, apie kumpį sudėliokite rojaus obuoliukus, virtų morkų pirštelius ir dar pakepkite, kad suminkštėtų obuoliukai.

Padažui sutrinkite 350g spanguolių, nutarkuokite 2 mandarinų cedrą (geltona žievelė), išspaukite jų sunką, įpilkite 500g marinato ir virinkite prikaistuvyje iki jums patinkančios konsistencijos. Gardinkite padažą pagal savo skonį druska, cukrumi, maltais juodaisiais pipirais.

Kepsnį patiekite padėkle su rojaus obuoliukais ir morkų piršteliais, atskirai padažinėje duokite padažo. Seniau tokį veršienos kumpį valgydavo su velykiniu ragaišiu.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkai, rajoninių miestų, mažų miestelių maitinimo įmonės, kaip šiandien įprasta, neturėtų savo svečius maitinti mūsų mitybai netinkančiais svetimvalgiais: kinų saldžiai rūgščiais valgiais, italų makaronais ar picomis, netgi badmečių kolchoziniais bulviniais valgiais, nes su didele nauda sau, su tradicinėmis iškilmėmis galėtų ruošti garsiąsias lietuviškas skerstuves pagal savo krašto valgių gamybos papročius. Suprantama, šiandien jau nebereikia kiaulių auginti, bauginti svečius nemaloniais kiaulių skerdimo vaizdais. Paskerstų paršiukų galima gauti netoli esančiose ir visus leidimus turinčiose skerdyklose.

Kaimo turizmo sodybų svečiai patys galėtų dalyvauti skerdienos išdarinėjime, visokiausių valgių gamyboje, patys galėtų ragauti skerstuvių valgius, patys sau (o vaikeliams kiek būtų džiaugsmo!) kelionei išsirūkyti lauktuvių dešrų, kumpių, nugarinių, šoninių, lašinių...

O jei dar kokį paršiuką išsikeptų senovinėje krosnyje skardoje ar ant aksties (iešmo), tai visiems būtų ir graži atrakcija, ir senovinių tradicijų priminimas, ir, galų gale, nuostabi puota. O juk tiek nedaug reikia, - tik noro. Kiaulienos mėsos gaminių receptų galima pasirinkti iš aplinkinių vyresnio amžiaus žmonių, daug jų yra užrašyta kulinarinėse knygose, daug norintiesiems galėčiau duoti ir aš.

Galbūt tada mūsų kaime pabuvęs lenkas, vokietis ar anglas, dalyvavęs ir puotavęs tradicinėse lietuviškose skerstuvėse, - ko savo kraštuose ir regėte nėra regėjęs, nedrįs teigti, kad lietuviai neturi savo valgių...

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

A.Vincentas Sakas



 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: