Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 61 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308780

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kuršiai varnų niekada nevalgė PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Šeštadienis, 25 Liepa 2009 15:15


 
Prišaudytos maitėdos varnos Klaipėdos mero ir Seimo narių vaišėms


Po karo atvykėliai į Kuršių neriją kolonistai lietuviai ir rusai iš vieno kito likusio kuršio girdėjo, kad būk tai vietiniai gyventojai kuršiai valgė varnas, o jau mūsų laikais kai kas net nusprendė, kad tai būtinai privalo būti kuršių kulinariniu paveldu.
Dvėseliena mintančių varnų valgymą išradingi „kulinarai“ netgi į Klaipėdos Jūrų šventės valgiaraštį įtraukė, maitėdomis maitino Klaipėdos merą ir jo svečius iš Seimo ir Vyriausybės.
Uostamiesčio maitinimo įmonių savininkų sumanymas, tyčiojantis iš valdžios atstovų, seimūnų ir Klaipėdos merijos valdininkų, maitinti juos maitėdomis (taip pat dar galėtų supuvusiomis daržovėmis ir kiaušiniais, dvėseliena ir prasmirdusia žuvimi) yra sveikintinas, remtinas ir skatintinas įdiegti visose Lietuvos regionuose per didžiąsias šventes, – kaip valdininkai tautai, taip ir tauta jiems!!!
Jau valgiusiems ir besiruošiantiems kitose Kuršių nerijos festivaliuose ir Jūros šventėse prisišveisti varnienos, galiu pasakyti, kad senovėje nei lietuviai, nei juo labiau kuršiai niekada nevalgė varnų (Corvus corone) ir juodvarnių arba kranklių  (Corvus corax), nes visiems buvo žinoma, kad tai yra maitėdos paukščiai, galintys užkrėsti ne tik paukščių, bet ir baisiuoju žmonių maru.

 
            
    Maitėda - juodvarnis, kranklys                Maitėda – pilkoji varna  
                        
          
Kuršių nerijoje gyvenę kuršiai kopininkai nuo senų senovės mityboje vartojo daug vandens ir pakrantės paukščių ir, ko gero, nė vienas Lietuvos regionas neturi tiek receptų, kaip pasiruošti maisto atsargoms ir valgių iš laukinės paukštienos: ančių, žąsų, laukių, vandens vištelių, kaip tai mokėjo daryti Kuršių nerijos autochtonai – kuršiai kopininkai. O kiek visokiausių gardumynų kuršiai mokėjo gamintis iš griciukų, kirlikų, perkūno oželių, sėjikų, stulgių, tilvikų, tulikų ir aibes kitų pakrančių paukščių, kurie (kol dar išmintimi nežibantys Neringos miesto savivaldybės valdininkai nebuvo užpylę betonais ir taip sunaikinę gamtinę autentiką bei pakrančių florą ir fauną) didžiausiais būriais bėgiojo Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse. Šiuos paukščius ne taip lengva būdavo sumedžioti, kita vertus, medžioklę, kaip ir žvejybą, netgi nuo XVII amžiaus griežtai reglamentavo įstatymai bei jų vykdymą prižiūrėdavo valdžios paskirti inspektoriai. Laukinius paukščius būdavo galima medžioti tik išperėjus ir išauginus vadas. Retas kuršis kopininkas medžiodavo ir tai dažniausiai lanku, kilpine arba timpa. Tik vėliau vienas kitas turtingesnis kuršis medžioklei įsigijo orinius šautuvus.


      

Tulikai (Tringa totanus)                              Varnėnas (Saturnus vulgaris)       


Kitas dalykas – varnėnai. Debesys varnėnų praskrisdavo virš Kuršių nerijos ir pastabūs kuršiai matė bei nustatė praskrendančių varnėnų poilsio vietas.
Kuršių nerijoje gyveną kuršiai kopininkai nuo senų senovės iki praėjusio amžiaus specialiais žemėje užmaskuotais, šaute iššaunančiais ir staigiai paukščius apdengiančiais tinklais gaudydavo būriais per Kuršių neriją traukiančius rudenį išskrendančius gerai įmitusius, riebius varnėnus, - jų prisisūdydavo kubiluose.

Kuršiai, kai Krantas, Rasytė, Nida, Juodkrantė tapo pripažintais kurortais vokiečiams, tuoj pat perprato vasarotojų egzotikos troškimą bei naivumą ir pradėjo jiems siūlyti nebe varnėnus, kurių reikėdavo nemažai prigaudyti ir nupešti, bet didesnius paukščius


         
                       Kovas                                                           Kuosa

kuosas (Corvus monedule) ir kovus (Corvus frugilegus) (bet jokiu būdu ne varnas ar kranklius!!!).  Tačiau, kad ir kaip grietinėje su prieskoninėmis žolelėmis troškintum kovą ar kuosą, vis vien ji turi savo specifinį aromatą bei skonį, kuris daugeliui žmonių sukelia apetitą nežadinančias asociacijas, o šiandien, paragavus tokios paukštienos atgaivinami prisiminimai apie ne taip senai kooperatyvų laikais pakelėse parduodamus katienos ir šunienos šašlykus ...



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
valge valge
2 Pirmadienis, 12 Rugpjūtis 2013 18:27
skaitykite- http://www.visitneringa.com/lt/main/know/traditions/crowhunt

kursiai valge, o pacioje Lietuvoje ponai varniukus valge; net iki siol varniukus saudo.
ir kitose tautose buvo iprasta ziemai pasisudyti laukiniu pauksciu.
O gal vis dėl to valgė
1 Pirmadienis, 04 Liepa 2011 14:17
Pats mačiau kažkada per TV (jau tikrai seniai) pokalbį su kažkokia šimtamete senučiuke iš Kuršių Nerijos, dar atsimenančia kaip kuršiškai kalbėti, kuri pasakojo kaip jas gaudė, kaip sūdė bačkose ir galų gale pasakė, kad ir dabar iš varnos ir žąsies rinktųsi varną. Nes skaniau. O ir vienam Ventės Rago restorane kabo labai apetitingos nuotraukos, kur žvejas varnai kaklą kanda. Atrodo, buvo ne taip romantiška, kaip čia aprašyta.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: