Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 64 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Kuršiai varnų niekada nevalgė PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Šeštadienis, 25 Liepa 2009 15:15

Na, o pamario gyventojams, kurių tarpe išliko tik vienas kitas autochtonas (kuršiai žemininkai varninių paukščių negaudė, nes augino vištas, petardas, antis, žąsis, net ir kalakutus), iš kitų Lietuvos kraštų į seniau kuršių gyvenamas ir jiems svetimas vietas subėgus, nieko nežinantiems ir neišmanantiems apie kuršių kulinarinį paveldą, noriu priminti, kad kuršiai kopininkai nors ir neaugino arba mažai augino naminių paukščių, gyvulių (nebent vienas kitas antis ar aveles), mokėjo maisto atsargas ruoštis iš šalia esančių ir augančių gėrybių: įvairiausių žuvų ir vėžiagyvių (ungurių, nėgių, sturių, perpelių, lydekų, pūgžlių, ešerių, starkių, karšių, kuojų, lynų, ožkų, raudžių, žiobrių, gružlių, šamų, vėgėlių, alsių, bretlingių, menkių, strimelių, stintų, plekšnių, otų, builių, ciesorių, jūrų velnių, tobių ir t.t.), miškų gėrybių, žvėrienos ir laukinės paukštienos.
Tik gilioje senovėje prieš 300 metų badų ar marų metais sėliai, (gyvenantys Šiaurės-Rytų Lietuvoje (dalis sėlių yra sulietuvėję, kita dalis – sulatvėję), 40 paukščių dienos proga kiaušiniaudavo pavasarį atskrendančių kuosų ir kovų lizduose (mat tą dieną pagonims reikėdavę suvalgyti keturių skirtingų paukščių kiaušinius), o pirmąją apsiplunksnavusią kuosų ar kovų vadą (jaunus paukštukus) maisto atsargoms pritrūkus, bet ir tai tik po gavėnios, maistui vartojo, karų badmečiais net atsargas žiemai darydavosi.
Su varniniais paukščiais yra kaip su grybais: kas neskiria raudonosios musmirės nuo raudonikio, Patujaro plaušabūdės nuo kelmučio, žalsvosios musmirės nuo pievagrybio, tas savo rinktų grybų prisivalgęs patekimą į dausas savanoriškai pasigreitina.
Jei jau be paukščių Kuršių nerijoje šiandien nebeapsieinama, tai neimkite patys valgyti ir kitų valgydinti maitėdomis varnomis, - nesveika, o ir maru galima užsikrėsti, nes varniniai paukščiai yra maro nešiotojai. Jei šių dalykų nežino jūsų higienos ir sanitarijos specialistai, tai greitai pasaulyje išgarsėsite, kaip naujos maro epidemijos platintojai Europoje. Tada tikrai pas jus niekas iš turistų nevažiuos, o ir jūsų pačių kažin kas ar beliks...

     
Einis (Otids tarda) – galėtų tapti Kuršių nerijos puošmena paukščiu-simboliu

Lietuvoje jau auginami fazanai, kalakutai, putpelės, stručiai ir kiti jums žinomi paukščiai. Norite naujų dalykų, - pradėkite auginti nuo senų senovės Lietuvoje valgomus paukščius einius (Lietuvoje būdavę ypatingai dažni, bet per savo patiklumą ir tingumą skraidyti jau senai išnaikinti. Dar XX amžiaus pradžioje būdavo sutinkami Pietų Lietuvoje). Tai labai dideli, kalakuto dydžio paukščiai. Patinai gali sverti net iki 16 kg. Patelė perpus mažesnė. Nors gerai skraido, bet netrikdomi tai daro retai.
Galite veisti ir auginti kurtinius, tetervinus, balandžius, strazdus, žvirblius arba senovėje bajorų ypač mėgiamus maistui gulbes ir povus (kažin ar su tuo sutiktų gamtos ir paukščių globėjai?). Bus ir nauda, ir naujiena, ir užsienin galėsite eksportuoti, medžioklės ir valgymo festivalius organizuoti.

Kuršių nerijos gyventojai – kuršiai kopininkai turėjo žymiai geresnes žvejybos sąlygas, negu Baltijos jūros pakrantėje gyvenantys kuršiai žemininkai, nes siaučiant audroms Baltijos jūroje, žvejoti galėjo Kuršių mariose, o esant audringoms marioms, galėdavo išbėgti į jūrą. Tiesa, tada neužterštose mariose ir jūroje žuvies siausdavo tuntai, - dar šiandien senesni žmonės prisimena net pokario laikų neįtikėtinus žvejų laimikius.
Kuršių pakrantes nugulusius vėžius, gružlius, neįkeliamus į valtis šamus, lydekas, sunkiai vieno vyro panešamas menkes, tinklaičius išdraskančius dešimtkilograminius ungurius.

           
Keptas šalvis                      Pyragas su žuvimi                  Rūkytos strimelės

Šilutės turguje žalių ungurių kibiras 1965 metais kainavo 10 rublių, Nidos restorane rūkytas ungurys – 3,00 rub. O 1960 metais Palangos „Žuvėdros“ poilsio namuose, kuriuose poilsiaudavo Lietkoopsąjungos darbuotojai labiausiai nemėgiamas patiekalas būdavo rūkytas ungurys, nes jį patiekdavo kiekvieną mielą dieną pietų užkandžiui...
Kuršiai geriausiai iš baltų genčių mokėjo gamintis valgius iš įvairiausių miško gėrybių: ajerų (žuvims prieskoniuoti, džemui), asiūklių (žali arba kepti valgomi vietoje riešutų),  balandų (apkepų, sriubų, troškinių, netgi duonos miltams), dilgėlių (sriuboms, blyneliams, apkepams, ypač su žuvimi, troškiniams), kerpenų (duonai, košėms), kiaulpienių (salotoms, sriuboms, troškiniams, kavai, midui), kiečių (kepamų laukinių paukščių įdarui), rūgštynių (sriuboms, troškiniams, košėms), paparčių (pumpurai kepimui), šeivamedžių (saldžioms sriuboms, sultims, arbatoms, uogienėms, kepiniams), šermukšnių (duonai, papločiams, pyragų įdarams, marmeladams, tyrėms, padažams, sultims), nekalbant apie visiems žinomas miškų uogas, vaisius bei grybus.
Bet apie tai ir apie tikrą kuršišką žuvienę kitame straipsnyje.
 Melnragė, 2007 vasara

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
valge valge
1 Pirmadienis, 12 Rugpjūtis 2013 18:27
skaitykite- http://www.visitneringa.com/lt/main/know/traditions/crowhunt

kursiai valge, o pacioje Lietuvoje ponai varniukus valge; net iki siol varniukus saudo.
ir kitose tautose buvo iprasta ziemai pasisudyti laukiniu pauksciu.
O gal vis dėl to valgė
0 Pirmadienis, 04 Liepa 2011 14:17
Pats mačiau kažkada per TV (jau tikrai seniai) pokalbį su kažkokia šimtamete senučiuke iš Kuršių Nerijos, dar atsimenančia kaip kuršiškai kalbėti, kuri pasakojo kaip jas gaudė, kaip sūdė bačkose ir galų gale pasakė, kad ir dabar iš varnos ir žąsies rinktųsi varną. Nes skaniau. O ir vienam Ventės Rago restorane kabo labai apetitingos nuotraukos, kur žvejas varnai kaklą kanda. Atrodo, buvo ne taip romantiška, kaip čia aprašyta.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: