JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL Per sezono atidarymą Nidoje kai kurios maitinimo įmonės pasiskelbė gaminančios kuršių kulinarinio paveldo valgius. Deja, tai buvo apgailėtina profanacija, - kažkas girdėta, kažkas nusiklausyta, bet nesuprasta... Ant beržinių ripkų, tinkamų nebent vaikams ritiniui mušti, (paskelbtų XIII amžiaus lėkštėmis?!) uždrėbta grucė (perlinių kruopų košė) ir pupos su morkomis, labiau tiktų Aukštaitijai, kur auginami alui miežiai ir iš jų gaminamos perlinės kruopos arba Dzūkijai, besiverčiančiai grikių ir pupų auginimu. Beje, kuršiai nei kopininkai, nei žemininkai niekada nekepė žuvies molyje. Visų pirma ne taip lengva to molio rasti pajūryje, o antra – kokiam biesui tas išsidirbinėjimas, jei žuvį puikiausiai ir skaniausiai galima išsikepti neišdarytą ir neskustą virš žarijų ant grotelių arba tiesiog ant blėstančių žarijų duonkepėje krosnyje arba net lauže, kaip per amžių amžius darė kuršiai. Skelbiant kulinariniu paveldu vienokį ar kitokį valgį ar gėrimą, vis dėlto reikėtų pasidomėti kas aplamai augo ir buvo auginama minimoje vietovėje, ką savo mityboje vartojo autochtonai, šiuo atveju – kuršiai kopininkai. Neatsakingai skelbiant kokį nors sumanymą gali gautis kaip Vilniuje per Kaziuko kermošių, kai vienas juokdarys kepsnius ant iešmo pradėjo kepti ant mėšlui mėžti šakių...
Lietuvos kulinarinis paveldas
Ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Lietuvos pajūryje žuvies gaminti, taip kaip gamino kuršiai kopininkai mažai kas moka !  Kad ir kaip šiandien sumanūs verslininkai „išradingai“ bevadintų savo žuvies patiekalų maitinimo įmones, - restoranais, žvejų užeigomis, kuršių valgiais, deja, deja, niekur, - Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Juodkrantėje, Nidoje žuvies valgių, taip kaip mokėjo kuršiai, niekas nebemoka gaminti !!! Gėda sakyti, bet šių dienų maisto gamybos technologai ir virėjai moka tiktai žuvį kepti ir tai dažniausiai tik šaldytą. Kuršiai, ypač vyrai žvejai, mėgo valgyti ką tik pagautą žalią prieskoniuotą žuvį. Kitokie žuvies gamybos būdai, kuriuos žinojo kiekviena net neraštinga kuršietė, jau nebeįkandami net žuvies gamybos technologams. Žuvis kuršiai garindavo ir pusiau garindavo, virdavo ir šutindavo (gamindavo iš vienos žuvies filė su oda be kaulų), apkepdavo (ypač grietinėje) ir troškindavo, kepdavo arba virdavo įdarytą (koše, svogūnais, grybais), ruošdavo įvairiai užpiltas ir stingdytas žuvis. Kepdavo duonkepėje, orkaitėje, kepdavo ant grotelių, kepdavo ant specialių lentų, kepdavo arba skrudindavo keptuvėje, kepdavo druskoje. Taip pat kepdavo prie laužo šalia žarijų, virš žarijų, karštuose pelenuose, ant grotelių, ant aksties (iešmo). Labiausiai mėgo kepti žuvį neišdarytą su žvynais. O kur dar žalios žuvies prieskoniavimas, sūdymas: keptos ar rūkytos žuvies marinavimas, konservavimas aliejuje?.. Kuršiai žinojo tris žuvų rūkymo būdus: karštą rūkymą, šaltą rūkymą ir parūkytą vytinimą, taip pat vytinimą pagairėje (pavėsyje skersvėjyje), džiovinimą saulėje, džiovinimą duonkepėje krosnyje. Japonijoje pabuvę lietuvaičiai giriasi ragavę sašimi ir suši, bet jie niekada nėra bandę salačio, starkio, žiobrio, ypač syko, kurių gabaliukus, pašlakstę trupučiu obuolių acto, pagardinę peletrūnų, kraujažolių, bitkrėslių arba čiobrelių lapeliais (Šventosios ir Palangos kuršiai gardindavo net rūtomis) su keliomis sutrintomis kadagio uogomis ir prieš tūkstančius metų, ir dabar valgo kuršiai.
 Kuršiškai kurėne (žvejybos laive) marinuota žalia gėlavandenė žuvis 1kg lydekos arba starkio, arba salačio, o ypač syko, nors gali būti bet kokia gėlavandenė žuvis, 50g obuolių acto, 5g šviežių bitkrėslių, arba čiobrelių, arba kraujažolių lapelių, 4g druskos, 1g maltų juodųjų pipirų, porą kadagių uogų.
<< Pradžia < Ankstesn 1 2 3 Sekantis > ir >>
|