Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 96 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6026666

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kauno senoviniai žuvies gamybos receptai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Ketvirtadienis, 06 Rugpjūtis 2009 01:21

Kauno žvejai nuo senų senovė garsėjo savo mokėjimu gaudyti žuvį. Traukdavo iš Nemuno luoto didumo eršketus ir laibas sterles, kelių vyrų nepanešamus šamus, prisiversdavo valtis lašišomis, unguriais. Kitų žuvų ir žuvelių net nevardinu, - jų dar ir dabar yra išlikę Nemune.
O Kauno gaspadinės buvo žinomos savo gebėjimais fantastiškai gardžiai ruošti įvairias žuvis. Pridedu keletą senųjų receptų:

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

„Karpis, karšis arba lynas su pilkuoju padažu.
Gyvas karpis paskersti ir išleisti kraujai, kurie reikalingi uždaryti padažui. Nuskutus žvynus, gerai išplauti, išmesti viduriai ir supjaustyti į gabalus. Išvirti iš daržovių, svogūnų ir šaknų sunką. Įdėti karpis į randėlį, užpilti į actą nuleistais ir sunka atmieštais kraujais, įpilti stiklinė raudonojo vyno ir virti 15 minučių; paskui įmesti saują sultono razinų, parausvinti su miltais sviesto ir uždaryti juo padažas, įpilti trupučiukas trintų gvazdikėlių, anglų pipirų, nudažyti karmeliu, įspausti citrinos ir visa tai virti su žuvimi. Kai rasis minkšta, išdėstyti pusdubenyje, apdėti citrinos griežinėliais, karpio pienais, įpilti truputį padažo, o į likusį padažą įmesti kukuliukų ir duoti po sriubos į antrą dubenį. Galima dar žuvis išvirti nesupjaustyta ir užpilti pilku padažu. Prie kiekvienos žuvies duodama viename inde padažo, o kitame parausvinto sviesto.“ – Virėja. Praktiškas šeimininkės vadovėlis. „Dirvos“ bendrovės leidinys. Kaunas, Marijampolė, 1925m. Kalba netaisyta.
„Ešetras su rausva sulčia, su vynuogėmis.
Prop. 4-5 svarai ešetro, druskos, 1 petruška, 1 poras, 2 morkos, 2 svogūnai, abejopų pipirų,3-4 babkos lapai, 1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas miltų, 1-2 stiklinės bulijono, 1 kvaterka užsuso ir vyno, 1 citrina, 2-3 gvazdikai, riekutė smulkių vynuogių, 1 sauja migdolų.
Išvirinti ešetrą sriuboj iš žalesų ir užpilti šitokia sulčia: padeginti cukraus su vandeniu, įdėti šaukštą miltų, maišyti ant ugnies, pakol parausvės. Praskiesti su sriuba nuo žuvies, ar su bulijonu, įpilti kvatierką uksuso, užvirinti perkošti, įdėti didžiųjų vynuogių, supjaustytą citrina, ir virinti pakol vynuogės bus minkštos, ir užpilti su ta sulčia. Dėl atmainos galima pridėti migdolų supjaustytų išilgai.
Ešetrą dar kitaip galima pataisyti: ištirpyti šaukštą sviesto, suminkyti su vidais trijų pyragų išmirkytų piene, praskiesti su sriuba nuo žuvies, užvirinti, užpilti žuvį“. – V.A.L Zavadzkienė. Lietuvos virėja. 10-tas leidimas. Pirmoji knyga išleista 1862 metais. Vilnius, 1907m. Kalba netaisyta.

Viešėdamas Ginto Dabašinsko kaimo turizmo sodyboje Lazdijų rajone kepiau pagautą lydeką kuršiškai. Beje, šitaip senovėje kepė visi lietuviai, tačiau daugelis pamiršo ir tik vieni kuršiai išlaikė šį archaišką žuvies kepimo būdą.
Ką tik pagautą ir nudobtą lydeką uždėjau virš žarijų ant grotelių jos nei valęs nuo gleivių, neskutęs žvynų ir net neskrodęs. Kai iškepė, - paspaudus pirštu galima jausti, kad žuviena suminkštėjo, visiems žiopsant, nulaužiau galvą, o su galva, labai patogiai lyg polietileno maišelyje išsitraukė viduriai (buvo matyti net praryta žuvelė). Lydekos vidus buvo švarus ir gražus. O kai pradėjau lupti su visais žvynais sukietėjusią odą, per visą sodybą pasklido neišpasakytai gardus šviežios keptos žuvies aromatas.
Tada visi puolė ragauti, mėgstantieji sūriai  - pasisūdė, bet man užteko pačios žuvies sūrumo. Visi negailėjo lydekaitei pagiriamųjų žodžių, o prityrę žvejai net netikėjo, kad lydekiena gali būti tokia skaniai kvapni, sultinga ir stangri, visi buvo įsitikinę, kad lydeka yra sausa, netgi sprangi.
Prityrę žvejai žino, kad žuvį kepti reikia trumpai, nes ji gana greitai iškepa.
Šitaip kepti žuvį išmokiau ir Kauno Laisvės alėjos „Žalio rato“ restorano darbuotojus jų nuostabiame jau du šimtmečius stovinčiame židinyje. Tiesa, čia gavau gerą kulinarinę pamoką: negalima lydekos ilgai kepti, nes tada su nulaužta galva neišsitraukia žuvies viduriai, o oda prie žuvienos prikepa ir sunkiau lupasi.
Ešeriukams nupjoviau galvas, išmečiau vidurius, bet kepiau su visais žvynais. Kas ragavo, sakė, kad šitaip keptų ešerių skonis ir aromatas niekuo nesiskiria nuo tikrų tikriausio krabo, juolab, kad jį dar praturtina ir ypatingas dūmų aromatas.  
Kauno žvejai gali dabar drąsiai su savo laimikiais rinktis į „Žalią ratą“, atsivesti savo draugus, namiškius ir vaišinti visus savarankiškai iškeptais laimikiais, nes juos tiesiai iš krepšio patys galės dėti virš žarijų ant grotelių, patys kepti ir visus stebinti savo kulinariniu meistriškumu.


Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas

Dėkojame restoranui "Žalias Ratas"

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Ar įsivaizduojat kokioj MAISTO GAUSOS P
1 Penktadienis, 07 Rugpjūtis 2009 14:28
Ar įsivaizduojat kokioj MAISTO GAUSOS PRABANGOJ
IR ĮVAIROVĖJ gyventa mūsų protėvių:
verčia storapilves lašišas Vytenio-Gedimino kalno papėdėje
Neries krantan (kaip ir dabar: žr. rudenį);
o Veliuonoj erškėtais užkloja puotų stalus
(net iki 1937 m. dar tiekę į Metropolį žvejai).

Dabar (dėkui krizei), - grįš anie laikai:
eršketu jau tik po 28 Lt, lyg paršienėle randam
kas prekiauja (susiraski, pamatyk ir pats prie IKI)

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: