|
Puslapis 1 iš 2 Naudingi patarimai:
• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-83 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina. Dideliu krakmolu kiekiu bulvės artimos duonai, o mineralinėmis druskomis ir vitaminais – daržovėms. Bulvėse yra 76,7 proc. vandens, 19,2 proc. angliavandenių, 0,5 proc. celiuliozės, 0,1 proc. riebalų, 2,4 proc. baltymų, nemažai įvairių aminorūgščių, gausu kalio – 417 mg/proc., fosforo – 51,5 mg/proc., magnio – 23,2 mg/proc., šiek tiek mažiau natrio ir geležies. Didelis kalio kiekis gerai veikia vandens ir druskų apykaitą. Bulvių gumbai – geras maistas žmonėms, kurių organizmas audiniuose linkęs kaupti skystį. Bulvėse taip pat yra mikroelementų: silicio, bromo, jodo, mangano, aliuminio, kobalto, cinko, nikelio ir kt. Nors šių mikroelementų nedaug, jie būtini organizmo veiklai, nes dalyvauja hormonų, fermentų ir vitaminų gamyboje. Bulvėse yra iki 21 mg/proc. C vitamino, taip pat A, B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP vitaminų. Daugiau bulvių patariama valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrikusi medžiagų apykaita.
• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, - pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje.
• Senas, ypač su daigais, bulves reikia lupti storai, nes po lupena kaupiasi kenksmingos medžiagos.
• Jaunas bulves bus lengviau valyti, jei jas 10-15 minučių palaikysite šaltame sūriame vandenyje.
• Pašalusių bulvių salsvas skonis dings, jei jas 5-7 dienas palaikysite kambario temperatūroje18-20С.
• Kad verdamose bulvėse išliktų kuo daugiau maistingų medžiagų, skusti jas reikia prieš pat virimą.
• Jeigu bulves reikia nuvalyti anksčiau, kad jos nepajuoduotų, pradžioje jas reikia gerai nuplauti, nuskusti ir laikyti vandenyje, pjaustyti tik prieš gaminant.
• Daugelis lietuvių nemoka skusti, valyti bulvių, nes jų prieš valant nenuplauna.
• Kad tarkiai bulvių sklindžiams nejuoduotų, į juos reikia įpilti truputį karšto pieno: lietuvininkai, kad tarkiai nejuoduotų, prieš tarkuodami bulves, jas 2-3 minutėms pamerkdavo į verdantį vandenį.
• Kad tarkiai lietuviškiems cepelinams nejuoduotų, žemaičiai į bulvių tarkius smulkia tarka įtarkuodavo svogūnų: 200g tarkių – 10g tarkuotų svogūnų. Valgyklose į 4 kg tarkių įmaišo 10g vitamino „C“.
• Vienam lietuviškam cepelinui reikia 100g nusunktų bulvių tarkių, 50g krakmolo, kuris nusistovi nusunktų bulvių skystyje, 50g virtų bulvių, 10g smulkia tarka trakuotų svogūnų, 1,5g druskos. Skaniam mėsos įdarui reikia sumalti 30g minkštos kiaulienos mentinės ir 25g kiaulių pažandžių. Taip pat 12g smulkintų svogūnų pakepinti 10g kiauliniuose taukuose, įmaišyti į mėsos faršą, pagardinti druska, maltais kvapiaisiais pipirais ir būtinai džiovintais mairūnais. Mairūnų daug nedėti, nes jie suteikia kartumo.
• Prieš kepant bulves, patartina jas nusausinti. Keptas bulves pagardinti druska reikia tik po to, kai jos jau iškepa.
• Bulves rekomenduojama virti emaliuotuose ar stikliniuose puoduose, - vandens turi būti 1-2 cm virš bulvių. O kad bulvės nesukristų, 10-15 minučių prieš baigiant, nupilkite vandenį ir baikite virti garuose. Suprantama, geriausiai bulves virti garų puoduose, kuriuose bulvės ne verda, o troškinamos garuose.
• Geriausiai jos išverda nedideliame vandens kiekyje storadugniuose Zepter arba Bauer puoduose.
• Kad virtos bulvės būtų skanesnės, prieš verdant reikia įdėti 2-3 česnako skilteles, gabalėlį svogūno, kelis laurų lapus, kvapiuosius pipirus ir pasūdyti: 1 litrui vandens – 10g druskos.
• Išvirusios bulvės dar gardinamos smulkiai sukapotais krapais.
• Kad verdant bulves nedingtų vitaminas C reikia jas dėti į jau verdantį vandenį, įdėti porą česnako skiltelių ir šliūkštelti šlakelį aliejaus arba įmesti gabalėlį bet kokių riebalų.
• Virti reikia sandariai uždengtame puode ant mažos ugnies.
• Aukštos klasės kulinarai bulves užvirina, vandenį nupila ir toliau jas verda daržovių, grybų, paukštienos, žuvienos arba mėsos sultinyje, - priklausomai nuo to, kas iš bulvių bus gaminama.
• Kad verdamos su lupena bulvės nesusproginėtų, įpilkite kelis lašus acto arba įmeskite gabalėlį rauginto agurko. Beje, kad senose bulvėse nebūtų juodų dėmių, taip pat virkite jas su šlakeliu acto.
• Bulves bus lengviau nulupti, jei jas apipilsite šaltu vandeniu.
• Jei verdate bulvių sriubą su daržovėmis, turinčiomis rūgšties (rūgštynėmis, špinatais, raugintais agurkai arba kopūstais), pirma išvirkite bulves ir tik po to dėkite rūgščiąsias daržoves.
• Neišpilkite bulvių nuoviro, nes jame galite virti sriubas, troškinti troškinius, gaminti padažus, užpilus, laistyti augalus, praustis.
• Bulvių košė bus gardesnė, jei bulves virsite daržovių, grybų arba mėsos sultinyje.
• Kad bulvių košė gautųsi puri ir putli, baigiant virti, vandenį nupilkite, į puodo dugną įdėkite gabalėlį sviesto ir pastatykite bulves garintis ant mažos ugnies. Po to įmaišykite suplaktą kiaušinio baltymą.
• Bulvių košė skiedžiama verdančiu pienu. Jei atskiesite šaltu pienu, - bulvių košė bus negražios pilkos spalvos.
• Kad orkaitėje kepamos bulvės nesuskilinėtų, subadykite jas šakute.
• Orkaitėje kepamas nuluptas bulves supjaustykite išilgai per pusę, apvoliokite saulėgrąžų aliejuje per pus išmaišytame su aitriu pomidorų padažu, pagardintu druska, maltais juodaisiais pipirais, sudėliokite ant aliejumi pateptos skardos ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje, kol bulvės suminkštės.
<< Pradžia < Ankstesn 1 2 Sekantis > ir >>
|
