Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 16 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5924050

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Valgytojai, gelbėkimės patys! PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Ketvirtadienis, 22 Spalis 2009 16:48

Valgytojai, gelbėkimės patys!
80% ligų gauname nuo maisto, 15%  - nuo judėjimo stokos,  5% - nuo kitų veiksnių

 Šiandien didžiuosiuose maisto prekių parduotuvėse natūralių, ekologiškai švarių maisto produktų iš vis nėra.
Tūkstančiai maisto prekių rodo tik tai, kad čia yra ne tikri maisto produktai, o tik jų erzacgaminiai – falsifikatai. Dabar lietuviai tapo nebe maisto vartotojais, o 4F  - fatališkai fanatiški falsifikatų fagai. Normalia kalba: priverstinai įtikinti netinkamo mitybai maisto ėdikai.

Lietuvos kulinarijoje randame minint ir aliejų, ir alyvą. Iki XVII amžiaus, kol lietuvių aukštuomenės rūmuose ir dvaruose, vėliau dvasiškių, miestelėnų ir vėliausiai valstiečių buityje neatsirado olandiško tipo krosnių ir viryklių (sūduvių vadinamų „mašinų“) su ketiniais rinkiais ir kitokiais virtuviniais indais, keptuvėmis, lietuviai kepsnius (dažniausiai visą žvėrį, gyvulį, paukštį ar žuvį kepdavosi ant aksčių (iešmų) arba ant grotelių virš žarijų, o duonkepėse krosnyse ant skardų, įkaitintuose kiauliniuose arba žąsiniuose taukuose, lydytame svieste, bet ne aliejuje.
Aliejų daugiausiai naudojo šaltųjų užkandžių, raugintų daržovių, vaisių, grybų gardinimui.
Aliejų lietuviai šaltai spaudė iš dilgėlių sėklų ir net iki mūsų dienų yra išlikęs paprotis darže, sode, prie ūkinių pastatų palikti plotelį dilgėlių sąžalynui.
Palyginkite: dilgėlių sėklose yra 32% aliejaus, o saulėgrąžų - 38% aliejaus. Dilgėlių, kanapių ir sėmenų aliejų lietuviai vartoja tūkstančius metų, o saulėgrąžų aliejų lietuviai pradėjo vartoti tik XIX amžiaus pabaigoje, panašiai tada, kai jį pradėjo Europoje gaminti.
Ir tik mūsų laikais korumpuoti valdininkai uždraudė lietuvių ūkininkams auginti vietinės veislės kanapes, kurios neturi narkotinių medžiagų, bet gali nukonkuruoti iš modifikuotų rapsų ir sojų išgaunamą „aliejų“, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai, geninei sistemai ir asmenybės tapatybei.
Lietuvoje jau niekas nebeaugina ir specialių veislių linų, kurių sėmenys duodavo ypatingai sveiką ir ypatingai gero skonio aliejų. Beje, žmonės savo mityboje vartojantys šalto spaudimo sėmenų aliejų, niekada neserga kepenų, tulžies ir inkstų akmenligėmis. Linų sėmenų aliejuje esančios omega–3 riebalų rūgštys ne tik padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. Šiandien sėmenų aliejus naudojamas nebe žmonių sveikai mitybai, o tik dažų gamyboje...
Alyvų aliejų (alyvos) lietuvių aukštuomenė vartojo nuo XVI amžiaus, vėliau apie  XVIII amžių alyvų aliejus atsirado sankrovose (parduotuvėse), atvežamo iš Graikijos, Italijos ir Ispanijos, nes nemaži alyvos kiekiai būdavo naudojami bažnyčių ir vienuolynų reikmėms bei aukštojoje virtuvėje (didikų ir bajorų, kunigų ir vienuolių, pirklių, turtingesnių miestiečių).
Mūsų krašte nuo neatmenamų laikų maisto ruošyboje buvo vartojamos įvairų įvairiausios aromatinės žolelės. Etnologų užrašai, ypač žymios vaistažolių tyrinėtojos, farmacininkės, botanikės, Lietuvos gamtos ir tradicijų žinovės Eugenijos Šimkūnaitės knygos rodo, kad net eilinė, neišsilavinusi atkampios sodybos moterėlė valgio gardinimui naudojo per 120 aromatinių augalų, kurie augo čia pat po ranka aplinkinėse pievose, laukuose, miškuose.
Kitų kraštų pirkliai į Lietuvos Didžiąją kunigaikštiją įveždavo daug egzotiškų prieskonių. 1569 birželio mėnesio įsaku Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Lietuvos muitinėms nurodo iš Rytų šalių pirklių imti nuo pipirų 20 grašių muito, nuo imbiero - 12 grašių, nuo šafrano - 5 grašius, nuo kūmynų (rytietiški kmynai, turintys vos jaučiamą anyžių kvapą) – 3 grašius, nuo ryžių ir migdolų – 2 grašius, nuo cinamonų – 1,5 grašio, nuo gvazdikėlių ir muskatų riešutų – 1 grašį (Lietuvos Metrika, 1567-1571m. , 41-44 psl.)

GAL IR NE PANACĖJA, B ET JAU
TŪKSTANČIUS METŲ LIETUVIAMS ŽINOMA, KAD

 
šalto spaudimo sėmenų aliejus gydo širdies ir kraujagyslių susirgimus

Skirtingose pasaulio šalyse atliekant mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad linų sėmenyse esančios medžiagos sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Klinikinių tyrimų metu buvo pastebėta, kad pacientams, kurie kasdien suvalgydavo po 2–6 šaukštus linų sėmenų, cholesterolio kiekis kraujyje per 4 savaites sumažėjo 9–18 proc.
Kito tyrimo metu, antsvorį turinčių žmonių grupei, kiekvieną dieną buvo rekomenduota išgerti po 2-3 šaukštus linų sėmenų aliejaus. Gauti rezultatai buvo stulbinantys. Per keletą savaičių pavyko pasiekti tokį ryškų šių asmenų kraujagyslių būklės pagerėjimą, koks paprastai pasiekiamas tik intensyviai sportuojant.

šalto spaudimo sėmenų aliejus gydo nutukimą

Linų sėmenų aliejuje esančios omega–3 riebalų rūgštys ne tik padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. Tyrimais nustatyta, kad omega–3 riebalų rūgštys padeda transportuoti riebalus į ląsteles, kur jie paverčiami energija.
Pastebėta, kad kasdieninio raciono papildymas linų sėmenų produktais ne tik padeda kontroliuoti apetitą, bet ir aktyvina peristaltiką bei greitesnį žarnyno turinio pasišalinimą, todėl dažniau tuštinamasi, mažiau maisto rezorbuojasi. Linų sėmenyse esančios augalinės skaidulos didina maisto tūrį, sukelia sotumo pojūtį ir slopina apetitą.

šalto spaudimo sėmenų aliejus gydo opas
Linų sėmenyse ypač gausu gleivinančių medžiagų, kurios mažina skrandžio rūgštingumą bei skatina gynybinius (apsauginius) skrandžio procesus. Sėmenų gleivės silpnina toksinių medžiagų poveikį, apsaugo virškinimo traktą nuo dirginimo, slopina uždegimą, todėl gerėja pažeistų audinių atsinaujinimas ir jų funkcijos. Linų sėmenų aliejus sušvelnina opų sukeltus skausmus, neleidžia joms plėstis, ramina virškinimo traktą.

šalto spaudimo sėmenų aliejus gydo sąnarių susirgimus

Linų sėmenyse esantys augaliniai lignanai (augalinės kilmės hormonai) pasižymi savybe neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie laikomi didžiausiais degeneracinių, tame tarpe ir sąnarių ligų, kaltininkais.
Linų sėmenų aliejuje esančios omega–3 riebiosios rūgštys gerina kalcio absorbciją, greitina sąnarių traumų gijimą, padeda sušvelninti ūmius ir lėtinius sąnarių skausmus, malšinti uždegimą bei tinimą. Linų sėmenų aliejų ypač patartina vartoti patyrus sąnarių traumas (raiščių, sausgyslių patempimai), taip pat sergant reumatoidiniu artritu, osteoartroze.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: