Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 47 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie tradicijas ir raštą PDF Spausdinti Email
Pirmadienis, 02 kovas 2009 11:38


M. Gimbutienės knygoje „Senoji Europa“ yra pateikta ir kasinėjimų metu rasta Rasto madona (deivė), ant kurios šonų išraižyti pavieniai ženklai, o ant nugaros yra aiški rašto ženklų juosta. Ką reiškia Rasto madonos pavadinimas? Manyčiau, kad jis yra sietinas su žodžiu rastas (raštas). O daiktavardis rastas akivaizdžiai yra sietinas su veiksmažodžiu rasti (paslaptį (runą) reikia rasti, atrasti), o įvairuojant priebalsėms susidarius pučiamųjų priebalsių s, š porai, su š priebalse atsirado ir daiktavardis raštas, iš kurio pridėjus priesagą –y– padarytas veiksmažodis rašyti. Taigi su rastas (raštas) susijęs rasti (rašti – rašyti). Lietuvių kalboje žodis raštas turi net 8 reikšmes (DLKŽ, 2000). Siejant su šio teksto pagrindine mintimi, reikėtų išskirti dvi žodžio raštas reikšmes: 1. Kalbą žyminčių ženklų sistema. 2. Audinio, medienos, akmens, odos, ledo ir kitokios medžiagos piešinys, marginys. Taigi antrosios reikšmės prasmė galėjo būti pirminė, davusi pagrindą atsirasti šiame tekste nurodytai rašmenų reikšmės (1) prasmei, kuri buvusi užmiršta, bet išliko kaip liudijimas, kad per tradiciją, audžiant juostas, buvo tęsiama ir ilgus amžius palaikoma antroji prasmė.

Taigi Senosios Europos skiemeninio (silabinio) rašto gyvavimą būtų galima sieti su agrarine baltų kultūra. Ilgą laiką be rašto gyvavusi šnekamoji kalba ilgainiui buvo užrašyta silabiniu (skiemeniniu) raštu pirmiausia, nes tą liudija išlikusi tradicija audžiamose juostose vartoti silabinio rašto rašmenų simbolius. Vėliau ši kalba buvo užrašyta ir rašmenų raštu, nes tą liudija gotų kalba, kurioje yra daug iš lietuvių kalbos joje likusių žodžių. Kadangi seniausia gyva pasaulio kalba yra laikoma lietuvių kalba, galima daryti prielaidą, kad lietuvių kalba buvo pirmoji kalba, užrašyta skiemeniniu (silabiniu) raštu (atsirado apie 6000–5300 m. pr. Kr., vadinasi baltų kultūra galėjo gyvuoti gerokai anksčiau). Skiemeninis (silabinis) raštas sunyko ir buvo užmirštas apie 4300–4000 m. pr. Kr., o pirmoji skiemeninė kalba, galėjo būti lietuvių kalba dar ir dėl to, kad ji visada buvo paprastų žmonių (liaudies) kalba, nes ja kalbėta tada, kai dar nebuvo miestų, tik gyvenvietės – kaimų bendruomenės. Ant šios kalbos pagrindo atsirado kitos skiemeninės kalbos: lotynų, graikų ir gotų kalbos, kurios nebuvo agrarinės kalbos. Jose yra likę daug lietuvių kalbos pėdsakų, ypač gotų kalboje. Tų lietuvių kalbos pėdsakų yra ir hebrajų kalboje, ir sanskrite bei įvairiose indoiranėnų kalbose, kuriose daugiausia sutampa skaičių nuo dviejų iki devynių pavadinimai ir kurie yra panašūs arba visai atitinka lietuvių kalbos skaičių pavadinimus. Palyginti jaunos yra anglų (V a. po Kr.) ir vokiečių (VI a. po Kr.) kalbos, į kurias yra nuėję kai kurie lietuvių kalbos žodžiai arba tik žodžių kamienai. Manau, kad į vokiečių kalbą daugelis lietuvių kalbos žodžių yra nuėję per gotų (I-V a. po Kr.) kalbą, kuri palyginus minimų kalbų gyvavimo laikotarpius, yra senesnė už vokiečių kalbą (VI a. po Kr.).

Lietuvių kalbos pėdsakai bendrojoje Europos kultūroje iškyla įvairiais pavidalais, iš kurių seniausias, manau, yra rašto sąsaja su kita rašto rūšimi – ornamentu, kuris yra viena iš lietuvių papročių dalių. Antra, lietuvių kalba istoriniais laikais galėjo turėti ir piktografinį (runų) raštą, nes tą liudija gotų kalba, kurios abėcėlė yra mišri, sudaryta iš 27 raidžių, kurių 19 ar 20 paimta iš graikų, 5 ar 6 modifikuotos iš lotynų, o likusios – iš runų rašto.

Pranciška Regina Liubertaitė



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: