Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 73 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119509

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Sūduva - bendrinės kalbos lopšys PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kalba ir raštas
Antradienis, 02 Balandis 2013 20:29

Lietuvių kalbos tarmės ir jų klasifikacija


      Lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių tarmės. Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus – šnektas ir pašnektes.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

      Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Pirmiausia tai pasakytina apie buvusią Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę, išaugusią ant prūsų kalbos substrato (Zinkevičius 2006: 183–185)
      Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje (Zinkevičius 2006: 207–226). Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių (augšžemiečių) tarmei.

Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes

 Apie lietuvių tarmių skirtybes šiek tiek žinių pateikia jau pirmųjų lotyniškųjų lietuvių kalbos gramatikų autoriai. Danielius Kleinas (1653) tarmes skyrė pagal nevienodą senovinių *tj, *dj tarimą (tie źodei, tiems saldiems źodems vietoj tie źodźei, tiems saldiems źodźems), dvigarsių an, en atliepimą (dungaus ‘dangaus’), žodžio pradžios balsį e (atait ‘ateiti’, atais ‘ateis’) ir pan. Kristupas Sapūnas (1673) pirmasis užsiminė apie dzūkavimą – senovinių *tj, *dj junginių virtimą minkštaisiais priebalsiais c’, dz’ vietoj kitų aukštaičių tariamų č’, dž’. Skiriamieji aukštaičių ir žemaičių tarmių požymiai nurodyti Augusto Šleicherio gramatikoje (Schleicher 1856) – pirmiausia tai nevienodi senovinių *tj, *dj junginių atitikmenys, dvibalsių uo ir ie atliepiniai, nevienodas balsio o tarimas (Schleicher 1856: 3–5).
      Lietuvoje pirmasis dėmesį į tarmes atkreipė Jonas Juška (Juszka 1861: 8). Autorius nusakė kelių lygmenų skiriamuosius požymius: 1) fonetikos („par gaudimą arba iszkałbą“), 2) morfologijos („par grammatiszkas pormas“) ir 3) leksikos („par żodż'us“) (Mikulėnienė 2010). Tuo jis lenkia A. Šleicherį ir Frydrichą Kuršaitį (žr. toliau Geolingvistiniai lietuvių tarmių tyrimai). Pabrėžęs, kad „patїs ukininkaj Lёtuvos junt ivajrumą savo kałbos nu kałbos szalińu krasztu“ (Juszka 1861: 7), jis skyrė žemaičių, Prūsų lietuvių, ariogališkių (t. y. vakarų aukštaičių) ir rytų lietuvių tarmes. Sprendžiant iš aprašo, tuometiniai J. Juškos ariogališkiai užėmė didesnį plotą nei dabartiniai vakarų aukštaičiai kauniškiai, žr. 3 žemėlapį. Daug metų J. Juška gyveno ne Lietuvoje, todėl jis negalėjo labiau įsitraukti į tarmių tyrimą.

prof. dr. Danguolė Mikulėnienė

Daugiau informacijos: www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
liežuvis
5 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 15:43
Jei jau sugebate nustatyti posakio autorių (be kita ko posakiui suteikta kita reikšmė ir jis yra, geriausiu atveju, tik variacija :) ) turėtumėte sugebėti suvokti, kad bendrinės lietuvių kalbos autoriai siekdami kalbos "grynumo" išmetė ne tik aiškius slavizmus, ar germanizmus, bet taip pat į tą pačią "sąšlavų krūva" ištrenkė ir bendrybes - Žodžius, kurie, tikėtina, buvo senojoje prokalbėje (baltų-slavų), taip padovanodami ddidelę senojo žodyno dalį slavams. Man gaila. Jums ne? Dėkoju, kad dar "zuikį" paliko, neįsakę vadinti tik "kiškiu".
dykra
4 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 15:42
Gamta nemėgsta tuštumos. Į išžudytų ir ištremtų jotvingių vietą atkeliavo lietuvių ir žemaičių gentys iš šiaurės ir vakarų slavai (kartu ir lenkai) iš pietų. Paprasta.
žydintis bendrinis lenkgyvičas
3 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 09:06
Kala laba
Kalba
Jazykas
Jazyčiokas
Jazykas kala labas
Liežuvis
Lie Gyvis, gūvis, žuvis, žyvis,gyvičas, -tas,,,
Lieti, lieja, lietų, lietuvių + gyvytis, gyvis, žuvis,,,
....
Jazvygai, jotvingiai, sudainuviai, dzukai, jadzukos, jazyčnykai ir ttt, ir tt, tai gal ir yra vieni ir tie patys lietuviai, o kol nesuskaldyti buvo kryžiaus, tai žemiečiai lietų rasų saulės rato palieti žalių girių valdovai gajūs viso to kūrėnukai ratų vėlykų sodų kūrėjai ...:)
dėl dykros
2 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 00:08
Kaip suprasti ponų kalbininkų: kada kryžiuočiai nusiaubė jotvingius atsirado dykra. O tai iš kur atsirado lenkai? Ar lenkai nėra tie patys kryžiuočiai nusiaubę jotvingius.
tėvų jazykas
1 Penktadienis, 05 Balandis 2013 13:05
Jei nesugebate rasti lietuvių kalbos žodžių net filmukui pavadinti ir turite pasitelkti išverstą slavišką svetimžodį "jazyk"-"liežuvis", tai tokia ir paties filmuko su neišprusėlių pasamprotavimais vertė. Taip stipriai sugebėta įteigti, kad svetimybės, tai tarmybės.
P.S. Tik neverskit kaltės to posakio autoriui.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: