Sūduva - bendrinės kalbos lopšys Spausdinti
Straipsniai - Kalba ir raštas
Antradienis, 02 Balandis 2013 20:29

Lietuvių kalbos tarmės ir jų klasifikacija


      Lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių tarmės. Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus – šnektas ir pašnektes.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

      Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Pirmiausia tai pasakytina apie buvusią Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę, išaugusią ant prūsų kalbos substrato (Zinkevičius 2006: 183–185)
      Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje (Zinkevičius 2006: 207–226). Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių (augšžemiečių) tarmei.

Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes

 Apie lietuvių tarmių skirtybes šiek tiek žinių pateikia jau pirmųjų lotyniškųjų lietuvių kalbos gramatikų autoriai. Danielius Kleinas (1653) tarmes skyrė pagal nevienodą senovinių *tj, *dj tarimą (tie źodei, tiems saldiems źodems vietoj tie źodźei, tiems saldiems źodźems), dvigarsių an, en atliepimą (dungaus ‘dangaus’), žodžio pradžios balsį e (atait ‘ateiti’, atais ‘ateis’) ir pan. Kristupas Sapūnas (1673) pirmasis užsiminė apie dzūkavimą – senovinių *tj, *dj junginių virtimą minkštaisiais priebalsiais c’, dz’ vietoj kitų aukštaičių tariamų č’, dž’. Skiriamieji aukštaičių ir žemaičių tarmių požymiai nurodyti Augusto Šleicherio gramatikoje (Schleicher 1856) – pirmiausia tai nevienodi senovinių *tj, *dj junginių atitikmenys, dvibalsių uo ir ie atliepiniai, nevienodas balsio o tarimas (Schleicher 1856: 3–5).
      Lietuvoje pirmasis dėmesį į tarmes atkreipė Jonas Juška (Juszka 1861: 8). Autorius nusakė kelių lygmenų skiriamuosius požymius: 1) fonetikos („par gaudimą arba iszkałbą“), 2) morfologijos („par grammatiszkas pormas“) ir 3) leksikos („par żodż'us“) (Mikulėnienė 2010). Tuo jis lenkia A. Šleicherį ir Frydrichą Kuršaitį (žr. toliau Geolingvistiniai lietuvių tarmių tyrimai). Pabrėžęs, kad „patїs ukininkaj Lёtuvos junt ivajrumą savo kałbos nu kałbos szalińu krasztu“ (Juszka 1861: 7), jis skyrė žemaičių, Prūsų lietuvių, ariogališkių (t. y. vakarų aukštaičių) ir rytų lietuvių tarmes. Sprendžiant iš aprašo, tuometiniai J. Juškos ariogališkiai užėmė didesnį plotą nei dabartiniai vakarų aukštaičiai kauniškiai, žr. 3 žemėlapį. Daug metų J. Juška gyveno ne Lietuvoje, todėl jis negalėjo labiau įsitraukti į tarmių tyrimą.

prof. dr. Danguolė Mikulėnienė

Daugiau informacijos: www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
liežuvis
5 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 15:43
Jei jau sugebate nustatyti posakio autorių (be kita ko posakiui suteikta kita reikšmė ir jis yra, geriausiu atveju, tik variacija :) ) turėtumėte sugebėti suvokti, kad bendrinės lietuvių kalbos autoriai siekdami kalbos "grynumo" išmetė ne tik aiškius slavizmus, ar germanizmus, bet taip pat į tą pačią "sąšlavų krūva" ištrenkė ir bendrybes - Žodžius, kurie, tikėtina, buvo senojoje prokalbėje (baltų-slavų), taip padovanodami ddidelę senojo žodyno dalį slavams. Man gaila. Jums ne? Dėkoju, kad dar "zuikį" paliko, neįsakę vadinti tik "kiškiu".
dykra
4 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 15:42
Gamta nemėgsta tuštumos. Į išžudytų ir ištremtų jotvingių vietą atkeliavo lietuvių ir žemaičių gentys iš šiaurės ir vakarų slavai (kartu ir lenkai) iš pietų. Paprasta.
žydintis bendrinis lenkgyvičas
3 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 09:06
Kala laba
Kalba
Jazykas
Jazyčiokas
Jazykas kala labas
Liežuvis
Lie Gyvis, gūvis, žuvis, žyvis,gyvičas, -tas,,,
Lieti, lieja, lietų, lietuvių + gyvytis, gyvis, žuvis,,,
....
Jazvygai, jotvingiai, sudainuviai, dzukai, jadzukos, jazyčnykai ir ttt, ir tt, tai gal ir yra vieni ir tie patys lietuviai, o kol nesuskaldyti buvo kryžiaus, tai žemiečiai lietų rasų saulės rato palieti žalių girių valdovai gajūs viso to kūrėnukai ratų vėlykų sodų kūrėjai ...:)
dėl dykros
2 Pirmadienis, 08 Balandis 2013 00:08
Kaip suprasti ponų kalbininkų: kada kryžiuočiai nusiaubė jotvingius atsirado dykra. O tai iš kur atsirado lenkai? Ar lenkai nėra tie patys kryžiuočiai nusiaubę jotvingius.
tėvų jazykas
1 Penktadienis, 05 Balandis 2013 13:05
Jei nesugebate rasti lietuvių kalbos žodžių net filmukui pavadinti ir turite pasitelkti išverstą slavišką svetimžodį "jazyk"-"liežuvis", tai tokia ir paties filmuko su neišprusėlių pasamprotavimais vertė. Taip stipriai sugebėta įteigti, kad svetimybės, tai tarmybės.
P.S. Tik neverskit kaltės to posakio autoriui.
yvComment v.1.20.0