Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 39 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916690

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Runų raštas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kalba ir raštas
Antradienis, 17 kovas 2009 00:00

PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ

Danų runos
Kai išgirdau nuomonę, kad Lietuvoje runų niekada nebuvo (kokie esame atsilikę!), kilo mintis iš visų įmanomų šaltinių surinkus duomenis parašyti apie šią rašto rūšį.
Trumpam atsiribokime nuo lotynų kalbos alfabeto, kurį pagrindu savo alfabetams sudaryti pasirinko germanai, dalis slavų, taip pat baltai, ir nuo graikų alfabeto, kuriuo remiantis buvo padaryta kirilica, vartojama daugiau rytų slavų. Tai dvi fonetinio rašto rūšys: lotynų ir graikų. Pasaulyje yra daugybė įvairių raidžių rašto rūšių. Daugelis vartojamų alfabetų dažniausiai sudaryti iš 20–30 simbolių, kurie skirtingose kalbose įvairuoja. Raidžių raštas iš esmės skiriasi nuo piešinių, arba piktogramų, rašto. Dar viena rašto rūšis – primirštas runų raštas, apie kurį pirmiausia imta kalbėti kaip apie buvusį skandinavų kraštuose.
Kaip teigiama Davido Crystalo leidinyje "The Cambridge Encyclopedia of Language", vienas iš runų rašto pavyzdžių yra Prancūzijoje rasta VIII a. datuojama medinė drožinėta dėžutė, kurios kraštai išrašyti runomis. Šioje enciklopedijoje atskirai pateikti ir runų ženklai, kaip teigiama, rašyti ant talismanų ir paminklų ir vartoti net iki XVII a.

Švedų ir norvegų runos
Manoma, kad runomis buvo rašoma Šiaurės Vakarų Europoje: dažniausiai Skandinavijoje ir V a. Britų salose.
Kituose šaltiniuose teigiama, kad anglosaksai (anglai, saksai, jutai ir fryzai) runas vartojo V–XI a. Rasta maždaug 4000 runų rašto įrašų, apimančių III–XVII a. Runų alfabetą sudarė 24 ženklai. Skandinavijoje jis vadintas Futharku arba Futhorku (pavadinimas kilęs iš 6 pirmųjų runų rašto ženklų), apie 1200 m. jis buvo lotynizuotas ir nuo 1850 m. vartotas tik puošybai.
Yra dvi nuomonės dėl runų rašto ištakų: vieni jį kildina iš etruskų, kiti – iš gotų.
Runų raštu šios srities mokslinėje literatūroje vadinamas ir senasis etruskų raštas. Kai kurie šio rašto ženklai panašūs į kitų kraštų runų raštą, jų archajiška forma datuojama VII–V a. prieš Kr. Nors kai kurie mokslininkai jį laiko linijiniu raštu, raštas, surašytas linijomis ir skaitomas iš dešinės į kairę arba atvirkščiai, dar neturi pagrindo būti vadinamas linijinio rašto terminu, nes panašiai gali būti skaitomos ir runos. O kai kurie etruskų rašto ženklai akivaizdžiai sutampa su runraščiu.

Viduramžių (lotynizuotos) skandinavų runos
Nuomonė, kad runų raštas yra kilęs iš gotų (IV a.), yra tikėtina, nes pats gotų raidynas buvo sukurtas iš lotyniškų raidžių panaudojant ir runas (M. Guchman). Žinant, kad gotų Biblija buvo parašyta II a., o gotų gyvenama teritorija buvo nusidriekusi nuo Afrikos, Ispanijos, Italijos (vizigotai) iki Krymo (ostgotai), runų įrašų turėtų būti ir šiose vietose.
Turkai irgi turėjo runas, kurios yra vadinamos uyghur arba uighur. Su turkų runomis siejamos ir vengrų, priskiriamų uraliečių kalbų šeimai, runos.
Į runų raštą panašus tiek ankstyvasis lotynų, tiek graikų, tiek finikiečių raštas. Ir ne tik. Jis siekia dar ankstesnius laikus prieš Kristų. Į runas panašūs ir ankstyvojo aramėjų, nabatėjų bei arabų rašto ženklai. Kaip pamažu tobulėjo raštas, akivaizdu iš lentelės. Palyginkime, kiek įvairių kraštų raštas – ankstyvasis graikų ir lotynų, finikiečių, ankstyvasis aramėjų, nabatėjų ir arabų – panašus į runraštį ir kaip jis ištobulėjo iki modernaus lotyniško rašto (žr. iš apačios į viršų)*:


Etruskų raštas
Ilgokai į runų raštą žiūrėta su nepasitikėjimu dėl dviejų priežasčių:
1. Runų raštas buvo siejamas su būrimais, užkeikimais ir magija, kurių gana gausu pagoniškajame tikėjime.
2. Kai kuriuos runų rašto ženklus kaip savo simbolius panaudojo naciai.**
Kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose, runų raštas galėjo būti individualus kiekvieno žmogaus raštas kam nors pasižymėti ant įvairių buities daiktų.
Žodis runa, be abejonės, yra indoeuropietiškas, tiksliau, baltiškas. Lietuvių kalboje (gotų k. rūna turi diakritinį ilgumo ženklą ir reiškia ‘paslaptis’), kaip nurodyta "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (2000), jis reiškia: 1. seniausio germanų akmens rašto ženklą; 2. pirmykštę estų, suomių ir karelų epinę dainą. Latviai turi žodį runāti, kuris lietuviškai reiškia ‘kalbėti’. Taigi su sąlyginiu žodžiu runojimas sietinas ne tik raštas, bet ir dainavimas.

Gotų runos
Jeigu pagal vieną iš hipotezių baltų, germanų ir slavų prokalbė, kitaip vadinama indoeuropiečių prokalbe, buvo bendra, tada ir lietuviai turėjo runų raštą, o kad taip ir buvo, rodo toks, sakyčiau, nedidelis pastebėjimas, kad vienoje prūsų vėliavų (piešinys iš Č. Gedgaudo knygos "Mūsų praeities beieškant" po piešiniu parašyta Alphabetum pagano lituanicum ir žemiau surašyti runų ženklai. Galima nesutikti su Simonu Grunau kaip kronikininku, nelabai objektyviai perteikusiu kai kuriuos istorinius įvykius (taip mano istorikai), bet, manau, nereikėtų abejoti lietuviškų runų raštu, su kuriuo pateikti ir lotyniško rašto atitikmenys.

Turkų runos
Žinant, kad visos Šventosios Romos imperijos pajėgos buvo mestos sunaikinti pagonių valstybei, Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei, kuri užėmė žemes nuo Baltijos iki Juodosios jūros, galima drąsiai teigti, kad ir runų raštas, kaip pagoniškosios kultūros dalis, taip pat buvo naikinamas kaip susijęs su pagoniškais burtais, magija ir užkeikimais, nepriimtinais krikščionybei. Ši dažnai medžiojo raganas, ir jų gyvenimas baigdavosi inkvizicijos laužuose, ant kurių, be abejo, sudegė ne viena runomis parašyta knyga ar mirčiai pasmerkti runų žinovai, į kapus nusinešę daugybę šio rašto paslapčių. Nė kiek nekeista, kad runų raštą geriausiai išlaikė anglosaksai ir skandinavai, runomis rašę net poemas.
Statant Vilniuje keltuvą į Gedimino kalną, buvo rasta plokštelė su runų ženklais, kurių, kaip žinoma, dar niekas nesugebėjo perskaityti. Kaip minėjau, daugeliu atvejų runų raštas buvo individualus dalykas, todėl kiekvienas rašė, kaip mokėjo. Dėl šios priežasties sunkoka suvokti, ką kuris šio rašto ženklas reiškė. Reikšti jis galėjo skirtingus garsus. Tai akivaizdžiai matyti peržvelgus įvairių kraštų runas. Runų randama ant įvairių akmenų, audinio skiaučių, beržo tošies. Apie tai straipsnyje "Ką reiškia šie ženklai?" 2003 m. "Lietuvos aide" yra rašęs istorikas Rimas Matulis (1990 m. jis yra išleidęs knygelę "Istoriniai akmenys". Gavusi autoriaus sutikimą iš minėto straipsnio teikiu iliustraciją su runų ženklais.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
.
1 Trečiadienis, 01 Rugsėjis 2010 20:53
labai įdomus straipsnis!

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: