Gynėme šalį-apginkime kalbą

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

/index.php/temu-turinys/29/173

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

/index.php/temu-turinys/60/527

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

/index.php/temu-turinys/29/236

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

/index.php/temu-turinys/29/270

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

/index.php/temu-turinys/56/566

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

/index.php/temu-turinys/60/302

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

/index.php/temu-turinys/53/214

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

/index.php/temu-turinys/60/284

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

/index.php/temu-turinys/60/275

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Samantonių gyvenvietė

Archeologija

Naudinga

Televizijos laidos

Parsisiuntimui

Norint rašyti straipsnį

Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai

	Reikia nes tai duotų istorinį suvokimą
	Reikia nes tai skatintu pilietiškumą
	Nereikia nes panašių yra sveur
	Man tai nerūpi

Dabar tinkle

Mes turime 77 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt

Mob.tel: +370 612 76515

Svetainė atnaujinama

Gynėme šalį-apginkime kalbą

Straipsniai - Kalba ir raštas

Pirmadienis, 18 Sausis 2010 20:21

Vytis, išsaugotas tremtyje

Mokytojo Sukelio ir kitų šviesuolių atminimui, kaimo trobose slaptai mokiusių vaikus tėvų rašto okupuotame Vilniaus krašte 1920-1939 metais

LIETUVIŲ KALBA - KONSTITUCINĖ VERTYBĖ

Memorandumas

GERBIAMI LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIAI !

Iš tolimųjų mūsų protėvių, senelių ir tėvų paveldėjome rūpestingai išsaugotą didžią vertybę - labai seną ir gražią, savitą ir vienintelę mūsų saviraiškai tinkamą lietuvių kalbą.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Nepriklausomybės dėka lietuvių kalba įgijo valstybinės kalbos statusą, kurį Lietuvos Konstitucinis Teismas legitimavo jau prieš dešimtmetį: „konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė".
Visai neseniai Konstitucinis Teismas ir vėl patvirtino, kad Lietuvos piliečio pase asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba (ir kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame skyriuje asmens vardą bei pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja).
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba: „valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suverenumo raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis."
Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Tačiau nežiūrint to, premjeras Andrius Kubilius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius viešai skelbia, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo nėra galutinis Lietuvos atsakymas. Jų nuomone, išspręsti nelietuviškų vardų rašymo Lietuvos dokumentuose "bylą" galėtų šiuo metu Seimo nario Česlovo Stankevičiaus užregistruotas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo teisės projektas.
Tai labai pavojingas teisės aktas, pagal kurį į tapačią lietuvių kalbai rašybą siekiama įterpti rašmenų iš visų lotyniškos abėcėlės pagrindu savo raidynus susikūrusių tautų. Šį teisės aktą, jeigu jis būtų priimtas LR Seime, turėtume vadinti antikonstituciniu.
Politinis bandymas inicijuoti lietuvių raidyno pakeitimus reikštų visų pirma lenkiškų vardų, pavardžių bei vietovardžių kitatautės rašybos įteisinimą Lietuvos teritorijoje, o savo ruožtu - ir Lietuvos piliečių dezintegraciją bei teritorijos dalybą. Siūlomą teisės aktą galime laikyti beprecedenčiu lietuvių kalbos naikinimo programiniu dokumentu, nes per kalbai imanentiško raidyno deformavimą ateina ir kitos - sąmonės ir savimonės deformacijos.
Kalbininkai įspėja, kad lietuvių kalbą niokoja prie jos fonetikos, rašybos ir morfologijos sistemos nepritaikomų kitakalbių tikrinių vardų - asmenvardžių ir vietovardžių - vartojimas. Įteisinus gausias svetimybes mūsų kalba netektų savo tapatybės, originalumo ir išskirtinio savitumo ir tolydžio taptų puskalbe.
Lietuvių kalba unikali ir brangi ne tik Lietuviams. Žinant, kaip pasaulio mokslininkai traktuoja vieną iš seniausių indoeuropiečių kalbų, suvokiant lietuvių kalbai kylančias naujas grėsmes, pats metas siūlyti lietuvių kalbą įtraukti į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašus.
Per visą nelengvą XX amžių lietuvių kalbai dar nebuvo kilęs toks didelis pavojus, kai politikai, pataikaujantys šiuolaikinėms konjunktūroms, siekia ją niokoti įstatymiškai.

Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės Akto signataras
Vytautas Antanas Dambrava, Ambasadorius
Juozas Kojelis, Antinacinės rezistencijos politinių kalinių generalinis sekretorius
Valdemaras Valkiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis, Lietuvos centro partija
Lilijana Astra, Tautinė partija Lietuvos kelias
Stanislovas Guščius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjunga
Gaila, bet šio memorandumo neišgirdo arba išgirdo taip,kad inicijuojamas įstatymas didžiausios vertybės-kalbos puolimui
Dabartinis kreipimasis yra kitas.

LAST_UPDATED2

Komentarai (5)

Žinoma, laikui bėgant , visos kalbos sąlyginai vienodėja (pasipildo naujais žodžiais) , bet kad italai ,lenkai ar anglai keistų savo raidyną?...
Nebūkit šikniais, gerbkit savo tėvų kalbą ir nedarkykit.Jei nepatinka kam mūsų kalba , kas laiko?.
Eikit ten , kur patinka, čiuoškit iš čia ten kur jums gera.Atsibuskit žmones, nebėra geležinės uždangos...
LIETUVOS VALSTYBINĖ KALBA- LIETUVIŲ.
Tai pravartu atsiminti vsiems kam tai nepatinka mūsų kiemas....

Atsakyti

Asmens neatimama nuosavybe yra jo asmenvardžio fonetinė forma, o to asmenvardžio grafinė forma yra asmens tapatybės dokumentą išduodančios valstybės ir jos valstybinės kalbos reikalas.Kaip tik todėl valstybės savo piliečių asmenvardžius dokumentuose rašo savo valstybinės kalbos raidyno raidėmis ( lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, hebrajiškai, devanagariu ir t.t. ). Valstybės teisė rašyti savo piliečių asmenvardžius valstybinės kalbos raidyno raidėmis yra vienas iš suverenumo atributų ir yra tokia pat neatimama, kaip asmens teisė į savo asmenvardį.

Atsakyti

"Siūlomą teisės AKTĄ galime laikyti BEPRECEDENČIU lietuvių kalbos naikinimo PROGRAMINIU DOKUMENTU, nes per kalbai IMANENTIŠKO raidyno DEFORMAVMĄ ateina ir kitos - sąmonės ir savimonės DEFORMACIJS."
Lieka tik padėkoti, kad neįterpė zulusų kalbos žodžių.

Atsakyti

žinoma, nėra. Nes lietuviams nerūpi nei savo šalis, nei kalba, Lenkai čia išsireikalauja visko, gerkle, gandais, šantažu, klaidingai interpretuodami istoriją. O mūsų valdžia, nabagė, pati atiduoda, sudarko, atsisako pasiekimų.
Gerai. O ką daryti? Juk atsakingų pareigūnų nepriversi. O gal galim? Gal susirenkam ketvirtadienį prie seimo ir nušvilpiam juos?Tikrai eičiau.

Atsakyti

...labai labai ir labai daug lietuvių emigravo ir jau negyvena Lietuvoje. Lietuvių vaikai neturi jokios galimybės mokytis lietuvių kalbos (išskyrus kelias šeštadienines mokyklas Londone). Todėl labai labai ir labai reikalinga yra lietuvių kalbos klasė internete. Tokiu būdu tėvai turės gerą galimybę savo vaikus mokyti rašto gyvendami ir ne Lietuvoje.
Geras pavyzdys yra stiprios ir galingos bendruomenės Oksfordo universiteto anglų kalbos tinklapis w w w.oup.com/elt/global/products/headway/
Manau, kad galim sukurti dar geresnę lietuvių kalbos klasę internete. Tereik tik įtakingų pareigūnų iniciatyvos. Lygiuokimės su galingaisiais.
Tad kalbėjom, kalbam ir kalbėkim lietuvių kalba maži ir dideli (mes visi), kur bebūtume.

Atsakyti

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):

Kodas:

yvComment v.1.20.0