Gynėme šalį-apginkime kalbą Spausdinti
Straipsniai - Kalba ir raštas
Pirmadienis, 18 Sausis 2010 20:21

 
Vytis, išsaugotas tremtyje
Mokytojo Sukelio ir kitų šviesuolių atminimui, kaimo trobose slaptai mokiusių vaikus tėvų rašto okupuotame Vilniaus krašte 1920-1939 metais
LIETUVIŲ KALBA - KONSTITUCINĖ VERTYBĖ
Memorandumas
GERBIAMI  LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIAI !

Iš tolimųjų mūsų protėvių, senelių ir tėvų paveldėjome rūpestingai išsaugotą didžią vertybę - labai seną ir gražią, savitą ir vienintelę mūsų saviraiškai tinkamą lietuvių kalbą.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Nepriklausomybės dėka lietuvių kalba įgijo valstybinės kalbos statusą, kurį Lietuvos Konstitucinis Teismas legitimavo jau prieš dešimtmetį: „konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė".
Visai neseniai Konstitucinis Teismas ir vėl patvirtino, kad Lietuvos piliečio pase asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba (ir kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame skyriuje asmens vardą bei pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja).
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba: „valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suverenumo raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis."
Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Tačiau nežiūrint to, premjeras Andrius Kubilius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius viešai skelbia, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo nėra galutinis Lietuvos atsakymas. Jų nuomone, išspręsti nelietuviškų vardų rašymo Lietuvos dokumentuose "bylą" galėtų šiuo metu Seimo nario Česlovo Stankevičiaus užregistruotas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo teisės projektas.
Tai labai pavojingas teisės aktas, pagal kurį į tapačią lietuvių kalbai rašybą siekiama įterpti rašmenų iš visų lotyniškos abėcėlės pagrindu savo raidynus susikūrusių tautų. Šį teisės aktą, jeigu jis būtų priimtas LR Seime, turėtume vadinti antikonstituciniu.
Politinis bandymas inicijuoti lietuvių raidyno pakeitimus reikštų visų pirma lenkiškų vardų, pavardžių bei vietovardžių kitatautės rašybos įteisinimą Lietuvos teritorijoje, o savo ruožtu - ir Lietuvos piliečių dezintegraciją bei teritorijos dalybą. Siūlomą teisės aktą galime laikyti beprecedenčiu lietuvių kalbos naikinimo programiniu dokumentu, nes per kalbai imanentiško raidyno deformavimą ateina ir kitos - sąmonės ir savimonės deformacijos.
Kalbininkai įspėja, kad lietuvių kalbą niokoja prie jos fonetikos, rašybos ir morfologijos sistemos nepritaikomų kitakalbių tikrinių vardų - asmenvardžių ir vietovardžių - vartojimas. Įteisinus gausias svetimybes mūsų kalba netektų savo tapatybės, originalumo ir išskirtinio savitumo ir tolydžio taptų puskalbe.
Lietuvių kalba unikali ir brangi ne tik Lietuviams. Žinant, kaip pasaulio mokslininkai traktuoja vieną iš seniausių indoeuropiečių kalbų, suvokiant lietuvių kalbai kylančias naujas grėsmes, pats metas siūlyti lietuvių kalbą įtraukti į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašus.
Per visą nelengvą XX amžių lietuvių kalbai dar nebuvo kilęs toks didelis pavojus, kai politikai, pataikaujantys šiuolaikinėms konjunktūroms, siekia ją niokoti įstatymiškai.

Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės Akto signataras
Vytautas Antanas Dambrava, Ambasadorius
Juozas Kojelis, Antinacinės rezistencijos politinių kalinių generalinis sekretorius
Valdemaras Valkiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis, Lietuvos centro partija
Lilijana Astra, Tautinė partija Lietuvos kelias
Stanislovas Guščius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjunga
Gaila, bet šio memorandumo neišgirdo arba išgirdo taip,kad inicijuojamas įstatymas didžiausios vertybės-kalbos puolimui
Dabartinis kreipimasis yra kitas.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
tai kodėl ne jeroglifus?
5 Antradienis, 26 Sausis 2010 18:47
Žinoma, laikui bėgant , visos kalbos sąlyginai vienodėja (pasipildo naujais žodžiais) , bet kad italai ,lenkai ar anglai keistų savo raidyną?...
Nebūkit šikniais, gerbkit savo tėvų kalbą ir nedarkykit.Jei nepatinka kam mūsų kalba , kas laiko?.
Eikit ten , kur patinka, čiuoškit iš čia ten kur jums gera.Atsibuskit žmones, nebėra geležinės uždangos...
LIETUVOS VALSTYBINĖ KALBA- LIETUVIŲ.
Tai pravartu atsiminti vsiems kam tai nepatinka mūsų kiemas....
kalba
4 Trečiadienis, 20 Sausis 2010 15:22
Asmens neatimama nuosavybe yra jo asmenvardžio fonetinė forma, o to asmenvardžio grafinė forma yra asmens tapatybės dokumentą išduodančios valstybės ir jos valstybinės kalbos reikalas.Kaip tik todėl valstybės savo piliečių asmenvardžius dokumentuose rašo savo valstybinės kalbos raidyno raidėmis ( lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, hebrajiškai, devanagariu ir t.t. ). Valstybės teisė rašyti savo piliečių asmenvardžius valstybinės kalbos raidyno raidėmis yra vienas iš suverenumo atributų ir yra tokia pat neatimama, kaip asmens teisė į savo asmenvardį.
o, Dieve...
3 Trečiadienis, 20 Sausis 2010 15:06
"Siūlomą teisės AKTĄ galime laikyti BEPRECEDENČIU lietuvių kalbos naikinimo PROGRAMINIU DOKUMENTU, nes per kalbai IMANENTIŠKO raidyno DEFORMAVMĄ ateina ir kitos - sąmonės ir savimonės DEFORMACIJS."
Lieka tik padėkoti, kad neįterpė zulusų kalbos žodžių.
Kalba
2 Antradienis, 19 Sausis 2010 15:11
BituteKu
žinoma, nėra. Nes lietuviams nerūpi nei savo šalis, nei kalba, Lenkai čia išsireikalauja visko, gerkle, gandais, šantažu, klaidingai interpretuodami istoriją. O mūsų valdžia, nabagė, pati atiduoda, sudarko, atsisako pasiekimų.
Gerai. O ką daryti? Juk atsakingų pareigūnų nepriversi. O gal galim? Gal susirenkam ketvirtadienį prie seimo ir nušvilpiam juos?Tikrai eičiau.
Lietuvių kalbos klasė internete.
1 Antradienis, 19 Sausis 2010 13:13
...labai labai ir labai daug lietuvių emigravo ir jau negyvena Lietuvoje. Lietuvių vaikai neturi jokios galimybės mokytis lietuvių kalbos (išskyrus kelias šeštadienines mokyklas Londone). Todėl labai labai ir labai reikalinga yra lietuvių kalbos klasė internete. Tokiu būdu tėvai turės gerą galimybę savo vaikus mokyti rašto gyvendami ir ne Lietuvoje.
Geras pavyzdys yra stiprios ir galingos bendruomenės Oksfordo universiteto anglų kalbos tinklapis w w w.oup.com/elt/global/products/headway/
Manau, kad galim sukurti dar geresnę lietuvių kalbos klasę internete. Tereik tik įtakingų pareigūnų iniciatyvos. Lygiuokimės su galingaisiais.
Tad kalbėjom, kalbam ir kalbėkim lietuvių kalba maži ir dideli (mes visi), kur bebūtume.
yvComment v.1.20.0