Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 34 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5977841

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žuvusi gintaro eilutė PDF Spausdinti Email
Parašė   
Šeštadienis, 09 Rugpjūtis 2008 09:49

 

ŽUVUSI GINTARO EILUTE

Koks gi išviso Genčiarikio palikimas? Ar tik tas vandalizmo koliojamas žodis, taip neteisingai jam primestas? Ar dar tebeatmena kas Afrikoje lietuvių karalių? Štai sausi faktai:

a) Mūsų kultūros įtaka nulėmė visą arabų pasaulio vėlesnę raidą. Genčiarikis sustabdė katalikybės ekspansiją Afrikoje, išlaikydamas joje Arijų tikybą. Netgi vėlesnė Moslemo tikyba įgavo daug pagrindinių Arijų tikybos bruožų: jinai atmeta Trejybės dogmą, garbina tik vieną Visagalį,- kovos lauke kritęs karys žengia tiesiu keliu į dangų.

b) Vanduolių - berberų amalgamas sudarė elito branduolį vė­lesniame arabų imperijos užkariavime. Vanduolių laivynas liko viešpatauti Viduržemio jūroje ligi XVII amžiaus. Iki mūsų laikų, Rifo berberai išlaikė karinės drąsos reputaciją. Mūsų Baronas - Varonas - Varys, arabiškai tariamas Farys,- karžygys raitelis, tos pat Vyties - "senovinės rėdos".

c) Mūsų protautės beieškodami, ir vėl atradome amatą. Bet, jei eisčiai buvo mūsų prekybos laivynu, tai vanduoliai patys neprekiavo, o tik prižiūrėjo jo tvarkingą ir nekliudomą eismą. Tai "marinų",- jūrų išlaipinamų puolamųjų dalinių ir vandens policijos mišinys. Jų pareiga, žinoma, už tam tikrą nustatytą muitą, - saugoti prekybos kelius ir keršyti piratams, surandant ir sunaikinant jų gyvenvietes.

Genčiarikis, ruošdamas savo Kartagos laivyną tokiam eiliniam Viduržemių jūros "pacifikacijos" žygiui (tai moderniškas to veiksmo api­būdinimas), užklaustas, prieš ką ruošiamasi, trumpai atsako: "Prieš šalį, kuri užrūstino Dievą" (Salvinus). Vanduoliai išrado pirmą ir, atrodo, vienintelį istorijoje jūros raitelių ginklą. Jie visada su savim laivuose turėdavo ir žirgus (Sid. Apolinarius).

d) Vanduolių, jūros terminai prigijo visame pasaulyje: jų karvedys vadamariolas, tai dabartinis (v)admirolas, jų matelis ar matelotis, žvalgas, užsikoręs ant matos stiebo (mast), tai anglų mate, prancūzų mateIot, rusų matros. Žėgliai, burės, išžėgiamos ir sužėgiamos tarp stiebų, buvo perimtos lenku žagieI ir vokiečių segei lytimis. Ispanų ir portugalų catamaran, kautamarionė, greičiausiai ir bus tas marių kovos laivas, kurį jie naudojo.

e) Pažvelkite į 10 a ir d iliustracijas. Tai 1500 metų senumo gintaro eilutės,- tiesioginis Genčiarikio palikimas. Berberų tauta, "kurios kilmės nepajėgiama nustatyti", nieko bendra su arabais neturi. Tai kaukaziečių rasė,- ilgos tiesios nosys, plonos lūpos, yra ir mėlynakių. Jie tebegyvena aukštai neprieinamame kalnyne, prie Oued Dades (Didysis intakas), kuris teka į Dra(Undurą). Tenai jie vėl surado gimtojo krašto sniegą,- jis mums fiziologiškai reikalingas. Pats Oued, tai ne kas kita, kaip sutrumpėjusi vand (ens) šaknis.

Amerikietis žurnalistas V.Engelbert, nufotografavęs mūsų gintaro karuolius, tos muziejinės retenybės reiksmės, žinoma, nepramatė. Tačiau reporterio pastabumu jis pažymi, jog jie yra "a favorite of Berber women" - berberų moterų labai mėgiami. Jis bešališkai, kas mums dar svarbiau, pažymi jų kitas išskirtines ypatybes: didelį polinkį dainoms, svetingumą, mandagumą ir kilnią išvaizdą.

Palyginus lla ir llb iliustracijas, matome daiktinį įrodymą to papročio, apie kurį kalbėjome sidabro pinigų proga. Jie buvo naudojami tik kaipo papuošalas, ir tradiciją išsilaikė pas berberus iki šiandien. Taip atrandame mūsų vanduolių tautos likutį, sulietą su Kartagos trojėnų palikuonimis berberais, pasitraukusiais į paskutinę gamtos tvirtovę, Atlaso kalnyno viršūnes. S.Daukanto minėta kartaginiečių šventovė Rusnėje, taip neįtikinančiai atrodanti iš pirmo žvilgsnio, įgauna visai naują ir rimtą prasmę. Tai būtų mūsų brolių vanduolių nuolatinė atstovybė pas kuršius - eisčius. Juk Kartaga garsėjo, kaipo Afrikos didžiausias prekybos uostas. Jei kada atsirastų tos šventovės aukuro akmuo, kryžiuočių išvogtas ir pasiųstas Vatikanui, tai jo užrašuose greičiausiai išskaitytume tą užmirštą vanduolių palikimą.

Galutinėje išvadoje, susumuojant vanduolių epopėją, taurus jų didvyris Genčiarikis priklauso tam negausiam asmenybių ratui, į kurį įeina Aleksandras, Kolumbas, Martynas Liuteris, ir kurie savo išskirtiniu veiksmu ir nusistatymu pakeitė žmonijos raidą. Dar daugiau: jis apjungia savyje tuos tris karvedžio, atradėjo ir pranašo pradus.

Tai ne vien tik mano asmeniška nuomonė. Vanduolių žygiui atpasakoti rėmiausi gausiomis vertingos E.Gauthier knygos ištraukomis "Genseric roi des Vandales", kuris irgi stengiasi juos rehabilituoti.

10. Baltų tautiniai rūbai prieš 2200metų

Voronežo sidabro indas (4 šimt. prieš Kr.). Taip atrodė mūsų tautinis rūbas Sarmatijos laikais. Turtingai išmarginti marškiniai ir ilgos siauros kelnės. Ukrainai marginių piešinį išlaikė beveik be pakeitimo.

Jaunasis sekitas (žvalgas) ginkluotas šventu karo kirviu "labriu". Vyresnysis rago lanku ir išmargintu brangakmeniais odos saidoku.

Kuršių ir vanduolių mergaičių galvos aprėdai labai panašūs.

 

 
 
Česlovas Gedgaudas
LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: