Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 45 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273242

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Ką RUNOMIS kalba senieji medaliai? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šalia istorijos
Pirmadienis, 27 Balandis 2009 21:12

Medalis - apdovanojimo, pagerbimo arba atminimo ženklas: apskrita, kartais ovali ar kampuota plokštelė. Dvipusis medalis turi aversą ir reversą.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Juozas Šeimys gimė nedidelėje Daukšių kaimo tipo gyvenvietėje Marijampolės rajone. Lietuvos istorija susidomėjo nuo pat pirmosios istorijos pamokos, gautos Daukšių aštuonmetėje mokykloje. Vos išgirdęs istorijos mokytojo vaizdingus pasakojimus apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, grįžęs po pamokų tuoj pat suskirstė kaimo berniukus į lietuvius bei kryžiuočius ir kovas, tarp šių tariamų priešų, žaisdavo iki pat sutemų.
 Ūgtelėjęs susidomėjo kolekcionavimu. Pirmoji, jo paties vertinimu vertinga kolekcija tapo, išimtų iš apyvartos monetų kolekcija, kurią, beje, brolis iššvaistė kai Juozas Šeimys atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Būdamas vyresnėse klasėse, mūsų herojus susidomėjo lietuvių kalba. Jau tada jo jauną protą patraukė gražus kalbos skambėjimas, priegaidžių įvairumas, kirčiavimo subtilumas, ką jau kalbėti apie sinonimų, antonimų gausumą. Kaip ir kiekvienam jaunuoliui, užkluptam pirmosios meilės, ši kalba labai tiko eiliuotiems jausmams išreikšti. Tačiau poezija tebuvo trumpalaikis susižavėjimas.
 Tikrasis susižavėjimas, vėliau tapęs gyvenimo būdu, buvo senovinių daiktų, ypač monetų, kolekcionavimas. Šiam pomėgiui susiformavus, pirmiausia atsirado tikrų senovinių monetų kolekcija. Štai, nuo tos senovinių monetų kolekcijos, sakykim, viskas prasidėjo.
 Juozui pirmą kartą pavyko iššifruoti, kas parašyta Lietuvos kunigaikščio Kaributo kaldintose monetose. Čia negalėjo būti abejonių, jog parašyta lietuvių kalba. Bet šis pirmasis pasisekimas tebuvo ilgo ir kruopštaus pasiruošimo rezultatas, kuris nebuvo „stebuklingas praregėjimas“, kaip kartais bando pašiepti skeptikai, neturintį specialaus išsilavinimo bei mokslinių vardų lietuviškojo rašto atradėją.
 Ne... Šitų sudėtingų šifrų rakto Juozas Šeimys nesusapnavo, kaip garsusis rusų mokslininkas M. Lomonosovas savąją cheminių elementų periodinę lentelę, nepraregėjo staiga, Aukščiausiąjam apšvietus protą, tai buvo pasiekta ilgamečiu, alinančiu, skrupulingu darbu.
 Dar mokydamasis Daukšių aštuonmetėje mokykloje, Juozas Šeimys susidomėjo istorijos vadovėliuose spausdinamais paslaptingais hieroglifais. Jam buvo labai smalsu sužinoti, kas ten galėtų būti parašyta. Tada jis nė neįtarė, kad kai kurie hieroglifai jau seniai yra iššifruoti ir perskaityti. Norėdamas sužinoti daugiau apie tuos paslaptingus, taip magiškai traukiančius ženklus, jis dažnai lankydavosi miestelio bibliotekoje. Deja, surasti kažką naudingą kaimo bibliotekoje jis ir negalėjo. Akys nušvito, kai studijuodamas Kauno Politechnikume, pateko į šios mokslo įstaigos biblioteką, per kurią rado kelią ir į kitas rimtas Kauno miesto bibliotekas. Kai jo bendrakursiai linksmai leido studentišką laisvalaikį, Juozas tūnodavo bibliotekose, čia atrasdamas vis didesnius lobius. Būtent taip jis susipažino su egiptologijos mokslu ir jo pradininku prancūzų mokslininku Ž. F. Šampoljonu, o jo darbų nagrinėjimas nurodė kelią į išsvajotųjų hieroglifų atpažinimo paslaptis.
 Gal daugelis skaitytojų nusivils, nors Juozas Šeimys tuo labai apsidžiaugė, kad nieko antgamtiško šiame paslapčių labirinte nėra. Tai tik garsai, išreikšti pasikartojančiais piešiniais, kaip jie pasikartoja mums išsakant mintį arba užrašant, naudojantis dabartiniu lotynišku šriftu. Visa paslaptis, kokia kalba ištarsime „išronytąjį“ simbolį, nes tik nuo to priklauso kaip visas žodis suskambės.
 Ilgus metus Juozas Šeimys žavėjosi Ž. F. Šampoljono atradimais ir laikė jį nepajudinama uola, kol vieną kartą pastebėjo, kad šis neabejotinas autoritetas kartais nusižengia bendroms hieroglifų šifravimo taisyklėms. Praleidžia nematom jam nepatikusį hieroglifą, žodį pradeda skaityti visai ne iš tos vietos, kurią akivaizdžiai nurodė paslaptingojo hieroglifo raižytojas.
 Tai ką daryti? Negi reikės nusivilti tiek pagarbos ir šlovės vertu mokslininku – Egipto rašto tyrinėtoju?
 Ne. Nė už ką, prie tokios išvados priėjo lietuviškųjų runų atradėjas.
 Ž. F. Šampoljonas mokėsi senosios graikų kalbos, todėl vėlesnės epochos įrašai jam buvo lengvai įkandami, o štai ankstesnieji, parašyti seniausiąja indoeuropiečių prokalbe, apie kurią garbusis mokslininkas, galbūt, nė nepagalvojo, jam liko paslaptis.
 "Kas yra sunku suvokti Ž. F. Šampoljonui, man yra paprasta, nes aš ir šiandien kalbu ta kalba," - rašo savo knygoje Juozas Šeimys, ir savo teiginius patvirtina iššifruotu užrašu „Čia yra Hita“ (Kretoje prieš 3512 metų).
 Štai kodėl Ž. F. Šampoljono darbuose įsivėlė klaidos.
 Klaidos! Argi kiekvienas žmogus neturi teisės klysti?
 Galbūt ir Juozas Šeimys kai kur suklysta, tačiau jo šauksmas, kad Lietuvos istorija prasideda ne 1009 metais, vertas pagarsinti visu garsu.

 
Komentarai (9)
Nenuginčijamas svarbumas
9 Antradienis, 26 Lapkritis 2013 20:42
Be jokios abejonės reikia prosovietinę valdžią greičiau perrinkti lietuviška, nes vėl jaunajai kartai 23 metai daroma žala, kalamas LIETUVOS KRIKŠTAS, t.y. vergo teorija, kad turi būti kažkam priklausomas. Istorijos vadovėliuose nepakankamai pateikiama Lietuvos istorija, daug faktų nutylima. Niekaip Švietimo sistema negali atitrūkti nuo Eurobambos ir mokyti vaikus lietuviškojo rašto - runų, papročių, medicinos žinių ir religijos.
Aš manau, kad vis tik susikurs Lietuvoje aktyvas, kuris imsis ne tik kultūros ar istorijos, bet ir nuosaikaus valstybės valdymo be aklo galvos kišimo į Wašingtono ir Briuselio rūras.
praeitis
8 Penktadienis, 27 Rugsėjis 2013 23:07
saunuolis j.seimys
Juozas-Lietuvos garbė.lt
7 Penktadienis, 04 Birželis 2010 23:20
Ką kalba Gerb.Šeimys-turi būti dėstoma mokykloje.Mums visiems reikia atsigręžti į savo praeitį.Žinoti-istoriją,pažinti gamtą,prisiminti pagonybę.Didžiulė Pagarba-Gerb.Juozui.
į Talką
6 Šeštadienis, 03 Balandis 2010 15:42
Užuomenų iki kaklo ir dar daugiau, kad būtų pradėtas valstybinis tyrimas, su lėšomis ir palaikymu. Kad esami tyrėjai gautų paramą ir palaikyma.

Bet, jeigu valdžia ne mūsų valdžia, ar mes galime tos paramos tikėtis?

Taip pat, būtinas, čia be kalbų, katedra universitete ar institutas, kuris tirtų tą mūsų senąją praeitį, keltų ją iš užmaršties. Šito turime reikalauti.
palyginkit
5 Penktadienis, 12 kovas 2010 14:39
http://old.aruodai.lt/upload/2006033012022328.jpg lietuvoje rasta,o dabar palyginkit su rastais vakaru meksikoje http://www.coincoin.com/bHoslerAxeS.jpg
„M. Lomonosovas savąją cheminių ele
4 Antradienis, 28 Balandis 2009 16:23
„M. Lomonosovas savąją cheminių elementų periodinę lentelę“

Ne Lomonosovas susapnavo periodinę elementų sistemą, o Dmitrijus Ivanovičius Mendelejevas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dmitrijus_Mendelejevas
Tokiam, kokį supranta tie, kurie nesupr
3 Antradienis, 28 Balandis 2009 09:13
Tokiam, kokį supranta tie, kurie nesupranta... - kad jų piniginis įvaizdis (pasisemtas iš bendrų pinigų) - tik juokingas saldainiškas blizgutis, maivytis ir demonstruotis prieš tokius pat...
Na kaip tai? Juk net 25 mln skyrėm įva
2 Pirmadienis, 27 Balandis 2009 23:05
Na kaip tai? Juk net 25 mln skyrėm įvaizdžiui formuot:) tik va niekas nesupranta kokiam
Vertas pagarsinti. Išties... Kiek galim
1 Pirmadienis, 27 Balandis 2009 21:57
Vertas pagarsinti. Išties... Kiek galima lietuviams save ir savus nurašinėti ?

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: