Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 82 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Sezamo raktas PDF Spausdinti Email
Parašė   
Antradienis, 12 Rugpjūtis 2008 18:50

SEZAMO RAKTAS

Mūsų filosofas I. Kantas lietuvių vokiečių žodyno įžangoje pažymi : "Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis".

Kaip gaila, kad tų filologų, geografų, istorikų aibės, bergždžiai pradilinusios akinius, bandydamos atspėti Sarmatijos tautų paslap­tingų kilmę, jo anksčiau nepaskaitė. Tą jiems neįkandamą darbą mūsų skaitytojai, be ypatingų mokslinių pasiruošimų, o tik ginkluoti mūsų Sezamo raktu - gimtąja kalba,- atliks tuoj pat. Paprastai, pateiksime tuos senovės geografų užrašytus mūsų Gintaro Kelio valstybės gyventojų vardus, o skaitytojai patys turės nustatyti, kokios kalbos čia būta.

Klaudijus Ptolemėjus, astronomas ir geografas, gyvenęs antrame šimtmetyje prieš Kr. toje mūsų "Sarmatijos" valstybėje suskaičiuoja net 61 gentį, jas taip išvardindamas :

Baudiniai, galonys, nauvariai, neriai, nauvareišiai, sekitai, pagirytai, gudai, gudonys, selonys, burgaudai, gemvaroniai, aukščiai, aukščiliai, rasai, parusiai, kurikonys, kurėtai, kurivonys, saliai, suvarai, bastarniai, eidriai, eigulionys, gauviniai, aukštamiai, upečionys, gautonys, gaučingiai, undenaičiai, sargaičiai, galindai, sudėnai, vandenėtai, eistuvonys.

Štai Gintaro kelio arba anais laikais vadinamos Sarmatijos valstybės 35 gentys. Jų vardų graikų mokslininko tekste beveik neteko nei atlietuvinti, nei ištaisyti; kiekvienas vertas savo druskos svorio pradedantis kalbininkas sugebėtų išlyginti graikų ir mūsų raidynų smulkius skirtumus. Tačiau, tiesiog stebuklinga , yra vardų, kurie ir šiandien be mažiausio pakeitimo paraidžiui taip pat teberašomi: galindai, sudėnai, pagirytai, neriai, rasai, parusiai (prūsai) ir t.t.

Palyginus su tais dviejų tūkstančių metų atstumu užrašytais vardais, Rytprūsių sudarkytus vietovardžius atstatyti daug sunkiau, kaip įrodė įvairių kalbininkų nevykę bandymai.

Tų genčių neabejotiną lietuviškumą įrodo ir jų "amato" būdingos šaknys, puikiai papuoštos mums ir tik mums tepriklausančiomis galūnėmis: kurėtai, kurikonys, kurivonys; gudai, gudonys, burgaudai, gauviniai, gautonys, gaučingiai; aukščiai, aukščiliai, aukštarniai; selonys, saliai, sudėnai; eidriai, eigulionys, eistuvonys; upečionys, (pal. pečeniegus), undenaičiai, vandenėtai, rasai, parusiai.

Tai kaip jums atrodo? Ar tai buvo slavai, mongolai, o gal graikai arba germanai? Juk tai buvo realūs, gyvi žmonės, ir jų vardai, absoliučiai nieko nereiškiantys tose kalbose, turėjo priklausyti kuriai nors kukliai, senai užmirštai tautai. Tai kuriai?

Štai dar keletas vardų: melanchlanai, hippopodai, hamaksobijai, transmontanai, anartofraktai, metanastai. Čia mūsų raktas nebeveikia - paprastai, tai graikų žodžiai. Hippopodai - arkliakojai atitinka sugraikintą mūsų Kintavyrį (Kentaurą): tai raitelio sudievinimas. Hamaksobijai - vežimų gyventojai, tai klajokliai. Jų liekanas, XX amžiaus čigonus ir XII amžiaus puolaučius gerai pažįstame. Pridėkime, jog hunai irgi taip gyveno, kaip smulkiai aprašo graikų ambasadorius Priskus jo atsilankymo Atilos stovykloje proga. Transmontanai, tai persidanginę užkarpatin užukalniai, (kaip užupiai, užnemuniečiai ir pan.). Metanastai tai irgi "persikėlėliai", ankstesnėje jų gyventoje vietoje vadinti gaučingiais. Dar du vardus lengva atpažinti: fenni - suomiai ir chunni - hunai. Turime jau 41 atsakymą tiems paslaptingiems Sarmatijos gyventojams. Palikime dar dvidešimt gin­čytinų; jie pareikalautų painių techniškų išvedžiojimų. Iš jau pririnktų ir taip turime pakankamai medžiagos susidaryti tų genčių apytikrį vaizdą.

Atsimename, jog apie Olbijos mugiavietę turime du skirtingus pranešimus - iš vienos pusės, tenai susitikdavo trys šimtai "tautų", iš kitos, vertėjų reikėjo tik septynioms kalboms. Kaip tai suderinti?

Bandykime nustatyti tas kalbas. Baltų, graiku, romėnų nesudaro abejonių. Prie jų nemažiau aiškiai turime pridėti egiptiečių, kurių laivynas plaukiodavo tarp Aleksandrijos ir Krymo, ir semitų - aramėjų pirklių, aptarnaujančių Artimuosius Rytus. Tai jau penkios kalbos, o prekybos kelių iš Olbijos ėjo sausuma dar trys: šilko kelias (per Samarkandos urmo centrą) ir Indijos bei Persijos keliai. Čia tik galima spėti, bet s.persų, indų ir kiniečių kalbos varžosi kandidatūromis.

Dabar susidarėme neblogą praeities vaizdą. Minėtos kalbos yra tarptautinės, ir jos priklauso ne tautoms, o imperijoms, lygiai kaip šiandien rusų, anglų, kiniečių. Iš čia išvada peršasi pati savaime: kaip Romos imperijos ribose buvo per šimtą "tautų", bet viena oficiali kalba, taip ir mūsų Sarmatijoje tevartota tik viena. Tą liudija ir pačių "tautų" pavadinimai, kurie pasirodo esą ne kas kita, o atskirų genčių "pravardės" angliškai "nicknames" pagal jų gyventą vietą, verslą ar kitą ypatybę.

Taip pvz. kurėtai, kurionys, vėlesni kriviči - kuriviečiai, kuria ugnelę ir varo smalą Baltgudijos miškuose, didžiai reikalingą ano meto medžio laivams. Mūsų Baltijos laivynas buvo aprūpinamas panašaus amato kuršių, gyvenusių Žemaitijoje, Nemuno, tuomet vadinamo Kuronių, žemupyje. Tokie vietovardžiai kaip Karšuva, Smalininkai, Kurtuvėnai, Kražiai geriausiai patvirtina jų veiklą. Jų laivininkystės polinkius teks dar labai plačiai panagrinėti.

Česlovas Gedgaudas

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: