Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 84 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119697

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Raktas į praeitį PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šalia istorijos
Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 15:56

Dėkojame INIT televizijos kanalo direkcijai bei visam kolektyvui paruošusiam tokią puikią laidą bei suteikusią teisę laidos įrašą paviešinti ir Jums, šioje svetainėje. Taip pat norim pranešti, kad INIT televizija ir toliau rengs tokio pobūdžio laidas tad sekite jų anonsus.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Mūsų filosofas E.Kantas lietuvių vokiečių žodyno įžangoje pažymi: „Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis“.


Kaip gaila, kad tu filologų, geografų, istorikų aibės, bergzdžiai pradilinusios akinius, bandydamos atspėti Sarmatijos tautų paslapttingą kilmę, jo anksčiau neskaitė.


 Tą jiems neįkandamą darbą mūsų skaitytojai, be ypatingų mokslinių pasiruošimų, o tik ginkluoti mūsų Sezamo raktu- gimtaja kalba,- atliks tuoj pat. Paprastai, pateiksime tuos senovės geografų užrašytus mūsų Gintaro Kelio valstybės gyventojų vardus, o skaitytojas pats turės nustatyti, kokios kalbos čia būta.


Klaudijus Ptolomėjus, astronomas ir geografas gyvenęs antrame šimtmetyje prieš Kr., toje mūsų „Sarmatijos“ valstybėje suskaičiavo net 61 gentį, jos taip išvardintos:
Baudiniai, galonys, nauvariai, neriai, nauvareišiai, sekitai, pagirytai, gudai, gudonys, selonys, burgaudai, gemvaroniai, aukščiai, aukščiliai, rasai, parusiai, kurikonys, kurėtai, kurivonys, saliai, suvarai, bastarniai, eidriai, eigulionys, gauviniai, aukštarniai, upečionys, gautonys, gaučingiai, undenaičiai, sargaičiai, galindai, sudėnai, vandenėtai, eistuvonys.


Štai Gintaro kelio, arba anais laikais vadinamos Sarmatijos valstybės 35 gentys. Jų vardų graikų mokslininko tekste beveik neteko nei atlietuvinti, nei ištaisyti; kiekvienas vertas savo druskos svorio pradedantis kalbininkas sugebėtų išlyginti graikų ir mūsų raidynų smulkius skirtumus. Tačiau, tiesiog stebuklinga, yra vardų, kurie ir šiandien be mažiausio pakeitimo paraidžiui taip pat teberašomi : galindai, sudėnai, pagiriai, neriai, rasai, parusiai (prūsai) ir t.t.


Palyginus su tais dviejų tūkstančių metų atstu užrašytais vardais, Rytprūsių sudarytus vietovardžius atstatyti daug sunkiau, kaip įrodė įvairių kalbininkų nevykę bandymai.


Tų genčių neabejotiną lietuviškumą įrodo ir jų „amato“ būdingos šaknys, puikiai paruoštos mums, it tik mums tepriklausančiomis galūnėmis : kurėtai, kurikonys, kurivonys, gudai, gudonys, burgaudai, gauviniai, gautonys, gaučingiai; aukščiai, aukščiliai, aukštarniai; selonys, saliai, sudėnai; eidriai, eigulionys, eistuvonys; upečionys, (pal.pečeniegus), undenaičiai, vandenėtai, rasai, parusiai.


Tai kaip jums atrodo? Ar tai buvo slavai, mongolai, o gal graikai, arba germanai? Juk tai buvo realūs, gyvi žmonės, ir jų vardai, absoliučiai nieko nereiškiantys tose kalbose, turėjo priklausyti kuriai nors kukliai, senai užmirštai tautai...Tai kuriai?


Štai dar keletas vardų : melanchlanai, hippopodai, hamaksobijai, transmontanai, anartofraktai, metanastai. Čia mūsų raktas nebeveikia- paorastai, tai graikų žodžiai.


Hippodai- arkliarojai atitinka sygraikintą mūsų Kintavyrį ( Kentaurą ); tai raitelio sudievinimas. Hamaksobijai- vežimų gyventojai, tai klajokliai. Jų liekanas ,XX amžiaus čigonus ir XXII amžiaus puolaučius gerai pažįstame. Pridėkime, jog hunai irgi taip pat gyveno, kaip smulkiai aprašo graikų ambasadorius Priskus jo atsilankymo Atilos stovykloje proga. Transmontanai, tai persidanginę užkarpatin užkalniai, ( kaip užupiai, užnemuniečiai ir pan. ). Metanastai tai irgi „ persikėlėliai“, ankstesnėje jų gyventoje vietoje vadinti gaičingiais. Dar du vardu lengva atpažinti : fenni- suomiai ir chunni- hunai. Turime jau 41 atsakymą tiems paslaptingiems Sarmatijos gyventojams. Palikime dar dvidešimt ginčytinų; jie pareikalautų painių techniškų išvedžiojimų. Iš jau pririnktų ir taip turime pakankamai medžiagos susidaryti tų genčių apytikrį vaizdą.


Atsimename, jog apie Olbijos mugiavietę turime du skirtingus pranešimus- iš vienos pusės, tenai susitikdavo trys šimtai „tautų“, iš kitos, vertėjų reikėjo tik septynioms kalboms. Kaip tai suderinti?


Bandykime nustatyti tas kalbas. Baltų, graikų, romėnų nesudaro abejonių. Prie jų nemažiau aiškiai turime pridėti egiptiečių, kurių laivynas plaukiodavo tarp Aleksandrijos ir Krymo, ir semitų- aramėjų pirklių, aptarnaujančių Artimuosius Rytus. Tai jau penkios kalbos, o prekybos keliu iš Olbijos ėjo sausuma dar trys : šilko kelias ( per Samarkandos urmo centrą ) ir Indijos bei Persijos keliai. Čia tik galima spėti, bet s.persų, indų ir kiniečių kalbas varžosi kandidatūromis.


Dabar susidarėme neblogą praeities vaizdą. Minėtos kalbos yra tarptautinės, ir jos priklauso ne tautoms, o imperijoms, lygiai kaip šiandien rusų, anglų, kiniečių. Iš čia išvada peršasi pati savaime : kaip Romos imperijos ribose buvo per šimtą „tautų“, bet viena oficiali kalba, taip ir mūsų Sarmatijoje tevartota tik viena. Tą liudija ir pačių „tautų“ pavadinimai, kurie pasirodo esą ne kas kita, o atskirų genčių „pravardės“ angliškai  „nicnames“, pagal jų gyventą vietą, verslą ar kitą ypatybę.


Taip pvz. Kurėtai, kurionys, vėlesni kriviči- kuriviečiai, kūria ugnelę ir varo smalą Baltgudijos miškuose, didžiai reikalingą ano meto medžio laivams. Mūsų Baltijos laivynas buvo aprūpintas panašaus amato kuršių, gyvenusių Žemaitijoje, Nemuno, tuomet vadinamo Kuroniu, žemupyje. Tokie vietovardžiai kaip Karšuva, Smalininkai, Kurtuvėnai, Kražiai geriausia patvirtina jų veiklą. Jų laivininkystės polinkius teks dar labai plačiai panagrinėti.

Ištrauka iš Česlovo Gedgaudo knygos " Mūsų praeities beieškant"

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (10)
O tas Aivars - tai čia tas "cisternų"
10 Šeštadienis, 10 Spalis 2009 13:22
O tas Aivars - tai čia tas "cisternų" specialistas, ar ne? Išties saulėtas idiotizmas, pavydėtinas akiplėliškumas ir paranormalus (labai įtartinas) tokio "pojekto" finansavimo šaltinis - susimąstykit tautiečiai, kas tai finansuoja, kam tai naudinga...
kada Aivars Citrons sarmatinius pasikvie
9 Antradienis, 06 Spalis 2009 17:35
kada Aivars Citrons sarmatinius pasikvies
aptarti tūkstantmečių tąsai?
raktas i dabarty: http://www.uznaipravd
8 Sekmadienis, 04 Spalis 2009 07:24
raktas i dabarty: http://www.uznaipravdu.ru/forum/viewtopic.php?t=2961
Patasckas bijo karo. Vat musu ir nera. K
7 Penktadienis, 02 Spalis 2009 20:16
BituteKu
Patasckas bijo karo. Vat musu ir nera. Krikscionys karo nebijojo-jie klesti.
Ka daryt? Laukti kol visai numirsim?
Aciu. Gal jis per senas atstatyti teisinguma? Suvaidintas noras?

Saunuolis Leopoldas-nerasim rastijoje, nes jos nebuvo. Ieskoti reikia mitologijoje.
Ir nereik ne kuriems mokslininkams nusisneketi, kad be rasto nebuvo kulturos. Rastas atsirado kartu su poreikiu iskreipti tiesa,
Net pyktelejau-Patackas, mat, pajuto kri
6 Penktadienis, 02 Spalis 2009 19:57
BituteKu
Net pyktelejau-Patackas, mat, pajuto krikscioniskosios ideologijos supriesinima su pagoniskaja. Jos, mat, musu istorineje savimoneje dera-pagonybe "naturaliai" pereina i krikscionybe. Pasirinkti kita atskaitos taska pasak jo butu klaida.
Vienzooo, apsalau.
dar vienas kulys i p. Patacko darza. Ge
5 Penktadienis, 02 Spalis 2009 16:38
dar vienas kulys i p. Patacko darza.
Gerai, gotai - ne lietuviai, kaip ir slavai - ne lietuviai. Galima sutikti su jo mintim, kas isejo, tai jau ne musiskiai, o svetimi.
Bet tada reikia pabrezti, kad germanai ir rusai yra iseje is musu, o ne kaip jie tvirtina, kad lietuviai ateje pas juos.
p.Patackas akivaizdziai meluoja kai atsa
4 Penktadienis, 02 Spalis 2009 16:06
p.Patackas akivaizdziai meluoja kai atsakydamas i Aivaro minty, kad krikscionybe yra priesiska ir nezmoniska religija lyginant su baltu tikejimu, jis sako kad jos gerai dera tarpusavyje.
Taip ! , jos gerai dera, kai vienos is vis nebera, kaip dera du priesai, kai vienas negyvas.
Kol krikscionybe "prisiderino" buvo pralietos marios kraujo, isnaikintos tautos, isdarkytos ju kalbos, ir SUNAIKINTAS ju tikejimas
http://www.init.lt/main.php/id/1877/lang
3 Penktadienis, 02 Spalis 2009 11:09
http://www.init.lt/main.php/id/1877/lang/1
Laukiu nesulaukiu laidos "Nuomones" siam
2 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 21:45
BituteKu
Laukiu nesulaukiu laidos "Nuomones" siame tinklapyje, nes vinitos neturiu.
Vakar seminare Aivaras nuosirdziai kviet
1 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 16:51
BituteKu
Vakar seminare Aivaras nuosirdziai kviete kalbininkus bei istorikus susesti prie apvalaus stalo, diskusijai. Juk galima pagal kalba bei vietovardzius nustatyti paplitima.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: