Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 19 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Tradicinės Kalėdų šventės užkulisiai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai (anksčiau ir dabar)
Ketvirtadienis, 23 Gruodis 2010 00:11
Mielieji, ar jums nepažįstami šie įvykiai?


Sakoma, kad pagal vaisių pažįstamas ir medis: Ir nors šiomis dienomis, savo veikloje "susivienija" ir bedieviai ir bijantys Dievo. Po medžiu staiga visi kartu gieda "Viešpačiui", o po to tęsiasi panieka ir "persekiojimai". Kodėl per šias šventes, įvyksta tiek daug nesutarimų ir susiskaldymų (per Kalėdas, šeimyninių konfliktų būna daugiausia) . šventė neiššaukia tiek savižudybių, depresijų lr problemų.


Nebūna tiek daug streso, keiksmų ir skundų. neišleidžiama tiek pinigų nereikalingiems daiktams. Šiomis lėšomis būtų galima sumažinti badą žemėje daug daugiau, nei už pinigus, sutaupytus iš nusiginklavimo. Nešvenčiama, taip vadinama, krikščioniška šventė, kuri vyksta taip nekrikščioniškai: apsirijimai, girtuokliavimai, paleistuvystės, visokie juokeliai ... misionieriškų organizacijų kasos nebūna tokios tuščios - Dievo vardu Jį apvagia! taip nepraktikuojami slapti ritualai. O gal mes žinojome, ką reiškia medis? mes nešvenčiame tokio amoralaus, beasmenio, nukreipiančio dėmesį ir mistinio tarnavimo Dievui. neviešpatauja tiek veidmainystės, įskaitant ir nebylią krikščionių toleranciją! Jie nedrįsta trikdyti šios "kerinčios ramybės".


Nežiūrint į šiuos akivaizdžius pažeidimus, mes turime objektyviai nustatyti: krikščionys nesuaugo su jokia kita tradicija labiau, nei su Kalėdomis. Sekminių ir Paschos (Velykos) (ji turi tą pačią kilmę kaip ir Sekminės) galima atsisakyti, bet kaip gi atsisakyti Kalėdų, su šviečiančia eglute ir kitais dalykais? Kas liktų iš Kalėdų be gruodžio 25-osios, be dovanų ir šakelių? Ir jei kas nori apkaltinti laidą- stabmeldystės propagavimu- mes norime nuraminti. Tai tik faktai apmastymui ir žinome mes už dievą ir tikėjimą. tai kur prasideda stabmeldystė?


1. Pagal Raštą, stabmeldystė prasideda ne tik klaupiantis prieš kokį nors atvaizdą. Prakeikimas užsitraukiamas vien pagaminus stabą. Perskaitykite įdėmiai dievo žodį: "Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį. Visa tauta atsakys: Amen". "Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė. "Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas". "Neįsinešk (net) į savo namus jokio pasibjaurėjimo (stabo), kad nebūtum prakeiktas, kaip jis. Bjaurėkis juo ir šalinkis nuo jo, nes tai prakeikta" (Įst. 7,26).


2. Stabmeldystė yra: "Matomo atvaizdo pastatymas į nematomo Dievo vietą, kuriam atiduodama garbė, priklausanti tik Viešpačiui".


3. Stabmeldystė lieka stabmeldyste, jeigu elgiamasi iš nežinojimo. (Ef.5,5; Kol. 3,5). "Nes Jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. " "Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė." Vien jau meilę pinigams Biblija vadina stabmeldyste. "Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė.


Taigi, kodėl švenčiame Kalėdas taip, kaip švenčiame? Daugybė iki- krikščioniškų ar pagoniškų kultūrų visoje Europoje rengė didžiules šventes viduržiemy (saulėgrįža). Tai trumpiausia metų diena, po kurios dienos pradeda vėl ilgėti. Pagonių kultūrose gamtos jėgos dažnai būdavo prilyginamos dievams ( Marija Gimbutas kai kurias vadina deivėmis.-.) Jie turėjo vėjo, lietaus, ugnies, saulės dievus. Žiemos vidurio festivalis buvo skirtas atgimstančiai saulei. Zarastrėjų religija ,atsiradusi Persijoje, garbino saulę- dievą MITRA kaip savo vyriausiąjį dievą. Graikų bei romėnų kultūros taip pat garbino MITRA, buvo rengiami jam skirti festivaliai žiemos saulėgrąžos dieną. Romėnų kalendoriuje saulėgrįžos diena buvo kartais skirtinga, bet dažniausiai išpuldavo gruodžio 25 d. Be to, buvo žinomas ir kitas romėnų festivalis skirtas Saturno dievo garbei, kuris prasidėdavo gruodžio15 d. ir tęsdavosi apie septynias dienas. IV-ame amžiuje ankstyvieji krikščionys nusprendė paskelbti savo festivalį, kuris turėjo nurungti egzistavusias pagonių šventes. Ir nors tuo metu nebuvo priimta ir populiaru švęsti žmonių gimtadienius, krikščioniškos bažnyčios vadovai gruodžio 25 d. paskelbė Kristaus gimtadieniu.


Kalėdos buvo prieštaringai vertinamos ilgą laiką. Nežiūrint to, kad šventimo priežastis oficialiai buvo pakeista (nuo pagonių garbinto dievo iki Kristaus garbinimo), paprastų žmonių rengiama šventė nedaug kuo skyrėsi nuo romėnų Saturnalia. Metų laikas buvo paženklintas išgertuvėmis ir seksualiniu palaidavimu. XVII amžiuje Oliveras Kromvelis , valdęs Angliją, uždraudė iš viso švęsti šią šventę. Jis, kaip ir dauguma kitų protestantų, Kalėdas matė kaip augantį katalikų bažnyčios korupcijos ženklą.


Iki 1659 metų, visos Anglijos kolonijos Šiaurės Amerikoje sekė Anglijos tradicija, draudusia švęsti Kalėdas iki pat Amerikos revoliucijos. Tačiau netgi po to šventimo papročiai nepasikeitė. Tai buvo laikas, skirtas išgertuvėms ir seksualinių poreikių tenkinimui. Kaip ir Anglijoje, Amerikoje iškylautojai eidavo nuo durų prie durų prašinėdami maisto ir gėrimų. XVIII amžiaus pabaigoje Kalėdos tapo plačiai švenčiama švente. Verslininkai apdovanodavo savo darbuotojus, bet tuo metu dar nebuvo paplitęs paprotys paprotys keistis dovanomis šeimos bei draugų tarpe. Gali pasirodyti keista, bet su Kalėdų, kokias žinome dabar, atsiradimu nėra susijusi nei bažnyčia, nei kokia vyriausybės deklaracija; už jas galime dėkoti tuo metu išspausdintam romanui. 1843 metais buvo išleista Čarlzo Dikenso knyga “Kalėdų giesmė” , kuri neįtikėtinai pakeitė didesnės visuomenės dalies požiūrį į Kalėdas. Žmonės pradėjo galvoti, kad Kalėdos, tai metas, kai reikia dalintis gerumu, švelnumu, ypatingai su vaikais. Iš girtų iškylautojų šventės ji peraugo į šeimų šventę.


Dikenso laikų Londonas - pilkame, sunkiame laikmetyje. Žmonės, palikę savo fermas, tuo metu kėlėsi į didmiesčius, tikėdamiesi rasti darbų ir geresnį gyvenimą. Daugelio svajonė “išsipildė” už mažą užmokestį įsidarbinus purvinose, pavojingose gamyklose. Dikenso Kalėdų vizija taip stipriai palietė žmones todėl, kad jie kaip oro troško vizijos. Jiems reikėjo savo gyvenimuose matyti kažką daugiau negu vien nesibaigiančius darbus.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: