Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 15 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Kalendorinių švenčių aprašymai PDF Spausdinti Email
Parašė   
Sekmadienis, 08 Vasaris 2009 02:48

Kalėdos

Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Toje grūšelėj žvakelės dega, kalėda
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Oi ir nukrito kibirkštėlė, kalėda
Oi ir pasliejo marios mėlynos, kalėda
Ant tų marelių laivelis plaukia, kalėda
Tame laively krėslelis stovi, kalėda
Tame krėslely mergelė sėdi, kalėda
Mergelė sėdi, gromatą rašo, kalėda
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda

"Ne bet kokią dieną mūsų protėviai pasirinko, o tokią, kai Saulė Motulė Trumpėje stovi. Ir mums niūrus trumpėjančių dienų metas, o koks jis turėjo būti mūsų protėviams. Ir taip miela, kai nuo sniego viskas prašviesėja, o Saulelė vėl grįžti pradeda. Kasmet toji diena kartojasi ir primena dviejų didžiulių mūsų protėvių metų laikotarpių ribą" - rašė E.Šimkūnaitė.
Kalėda simboliškai vaizdavo sugrįžtančią Saulę. Giesmės ją vaizduoja moterimi su perlų vainiku: "Vai atvažiuoja šventos kalėdos gelažų ratai, šilkų botagai".
Kalėdinių giesmių elnias devyniaragis - tai vienas seniausių įvaizdžių, reiškiančių metų laiką, o ir Saulę. Saulė - tai "aukselio kupka", tai ir "rožė" sužydėjusi kalėdų rytą.
Tarpukalėdžiu buvo nešiojamas Saulės atvaizdas - "žvaigždė". Dainose minimas "Juodas kudlotas" - tai derliaus ir turto dvasia. Kalėdų rytą grodavo su skudučiais, giedodavo kalėdines giesmes. Kalėdų rytą verda šiupinį su kiaulės uodega. Ant kalėdinio stalo po nakties dar randama kūčių vakarienės likučių. Reikia pavalgyti ir jų bei duoti gyvuliams.
Pirmoji kalėdų diena tai poilsio diena, net į svečius neinama. Linksmybės prasidėdavo tik pavakary, o ypač antrą kalėdų dieną.

Kalėdotojai.
Eidavo kalėdotojai - būrelis persirengėlių - ožys, arklys, gervė, meška, vengrai, čigonai, mirtis ir t.t. Jie lanko namus, kalba oracijas, gieda kalėdines giesmes.

Mažosios Kūčios. Naujųjų metų išvakarėse būna Mažosios arba Riebiosios Kūčios su šiupiniu ir kitais kalėdiniais valgiais. Deginama apvalanti ugnis, sakomi geri linkėjimai ateičiai. Spėjama ateitis - orai, vedybos, sveikata ir kt.. Vaikšto kalėdautojai.

Kūčelės. Kūčelės - sausio 6-a diena, Trys karaliai. Tai paskutinė kalėdinio meto diena, o karaliai - tai nesenas paprotys, prie tradicinių persirengėlių pridūręs ir užjūrio karalius.


Baltų kalendorius
Libertas Klimka

Pirmųjų žmonijos istorijoje kalendorių pagrindą sudarė Mėnulio ciklas. Jį imta skaičiuoti dar paleolito medžiotojų bendruomenėse. Gamta žmogui dovanojo patogų laiko matuoklį. Kas kelios paros kintanti Mėnulio išvaizda buvo labai patogi laiko atskaitai. Žvelgdamas į Mėnulio atmainas pirmykštis žmogus pajuto laiko tėkmę ir išmoko jį skaičiuoti. Todėl ir sudievino blyškiaveidį Žemės palydovą, manydamas esant jį kas mėnesį mirštančiu ir vėl po trijų naktų prisikeliančiu laiko dievaičiu. Metų sezonai medžiotojui nesvarbūs; tad išskiriamos tik dvi dalys – šiltoji ir šaltoji. Plintant žemdirbystei, reikėjo kalendorių priderinti prie sezonų kaitos. Čia atskaitos taškais tapo vasaros ir žiemos saulėgrįžos bei pavasario ir rudens lygiadieniai. Tokio kalendoriaus simboline išraiška galima laikyti gintarinius diskelius, kurių paviršius taškeliais sudalytas į ketvirčius. Mėnesiai – smulkesnės ketvirčių dalys. Žemdirbių darbai trukdavo apie dešimt mėnesių, paskui žiemos poilsis, kada laikas tarsi sustingdavo iki naujų pavasarinių rūpesčių meto. Tokio natūraliai atsiradusio skirstymo paveldas – griežti draudimai dirbti žiemos Tarpušvenčiu.

Baltai žinojo ir tarpinių – tarp medžiotojų (Mėnulio) ir žemdirbių (Saulės) – kalendorinių sistemų. Viena iš jų pagrįsta Sietyno stebėjimu. Lietuviškasis Sietyno pavadinimas sietinas su žemdirbystės pradžia. Kuo žemiau Saulei nusileidus jis matyti horizonte, tuo arčiau pavasaris. Kai Sietynas susilieja su vakaro žara, laikas pradėti pavasario sėją. Žemdirbiui tai – visų svarbiausias darbas, kurio negalima nei paskubinti, nei suvėlinti. Todėl Sietyno laida buvo kuo atidžiausiai stebima. Žiemkenčių sėjos metas sutampa su aukščiausiu Sietyno pakilimu. Be to, šis žvaigždžių spiečius, turintis, pasak žmonių, septynias žvaigždes, stebimas horizonte Saulei tekant, kai prasideda lietingoji vasaros pusė – nuo Septynių brolių miegančiųjų dienos (VII. 10).

Birutės alko XIV–XV a. astronominių stebėjimų įrenginys paremtas šešėlinio laikrodžio principu. Jis atitinka jungtinę Mėnulio ir Saulės kalendorių sistemą. Įrenginį sudarė vienuolikos stulpelių sistema, išdėstyta ant pasagos formos pylimo. Aikštelės pylimo pasaga atvira į pietvakarius – taigi paranki dangaus šviesulių laidai stebėti. Ir išties linijos, išvestos per stulpelių poras, nurodo Saulės ir Mėnulio laidos vietas jūroje svarbių kalendorinių švenčių išvakarėse. Astronominiai matavimai nustatant šias datas galėjo būti atliekami taip: stebėtojas atsistoja šalia vieno stulpelio ir per kito stulpelio viršūnę stebi besileidžiančio šviesulio diską. Vasarą Saulės laidos vietos buvo fiksuojamos nuo atokiau ant pylimo pastatyto stulpelio, žiemą – nuo arčiausio aikštelės viduriui stulpelio. Mėnulis Saulės metų kelią prabėga per mėnesį; be to, jo azimutų vėduoklė kiekvienais metais yra kiek kitokia: devynerius metus jis vis kyla aukštyn, kitus devynerius žemėja. Tai maždaug atitinka vadinamąjį Metono ciklą – 18,6 m. Birutės kalno įrenginys fiksuodavo du kraštinius „žemo“ Mėnulio azimutus bei vieną „aukšto“. Birutės alko stebykla iš viso fiksuoja 19 Saulės laidos azimutų, atitinkančių 36 šventes. Jos gana tolygiai išsidėsto metų rate, pasiskirstydamos po devynias kiekvienam sezonui. Pietinė trijų stulpelių grupė žymi pasiruošimo žiemos sąstingiui periodą – žiemojimo ir pavasario laukimo laiką. Šiaurinė penkių stulpelių grupė susijusi su sėjos, pasėlių priežiūros ir pjūties darbais. Pagrindinė ašis žymi vasaros-žiemos priešpriešą, gamtos virsmų momentus – pabudimo, suvešėjimo ir apmirimo taškus. Keliomis stulpelių jungtimis išskirta DATA būtinai sutampa su iškilia švente. Įdomu pastebėti, kad viena kryptimi pažymėtos šventės yra panašios savo turiniu, pavyzdžiui, 59° azimutas nurodo II. 3 ir XI. 9 datas, kada pagerbiama linų ir kanapių dievybė Vaižgantas.

Nustačius astronominiu būdu švenčių datas, belieka kur nors sužymėti jų seką. Pavyzdžiui, kalendoriniais ženklais būdavo išaudžiamos juostos. Dvylikos ženklų juosta Marijampolės muziejuje; 52 savaičių ženklai sudaro garsiąją Lielvardės juostą iš Latvijos. Liaudiškų kalendorių pavyzdžiai gali būti runų raidėmis ir švenčių simboliais išraižyta lazda bei devynių medinių lapų knygelė. Čia sužymėtos krikščioniškųjų šventųjų vardo dienos, taip pat su žemės ūkio darbais ir fenologiniais reiškiniais susijusios datos. Daugelis požymių rodo, kad abu mediniai runų kalendoriai, nors ir skandinaviškojo pavyzdžio, yra pagaminti ir naudoti Lietuvoje XVII a. pradžioje. Juose dar atsispindi senasis baltų kalendorius. Abu mediniai runų kalendoriai – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: