Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 15 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Pusiaužiemis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai (anksčiau ir dabar)
Sekmadienis, 31 Sausis 2010 22:50



3, Krikštas ir krikščionybė


Šitoks krikšto, kaip visako pradžios, kaip inchoatyvinio veiksmo aspekto - dažnai lydimo "pagerėjimo" bruožo - prasmės išaiškinimas papildo ir Krikštų kaip šventės supratimą ; Krikštai nėra vien tik pusiaužiemio, vienų metų pakeitimo kitais, bet drauge - ir ypač - metų pradžios, metų atsivertimo į gerąją pusę šventė.
Šio semantinio lauko kad ir paviršutiniška analizė leidžia suprasti, be papildomų aiškinimų, ne tik krikšto ("padėjimo", "pagardinimo") sąvokų išplėtimą ir žodžio pritaikymą Kristaus doktrinos priėmimo apeigoms pavadinti, bet ir žodžio krikščionybė, susidariusio dviejų šaknų - graikiško xrist- ir lietuviško krikšt - kontaminacijos dėka, dviprasmiškumą. Krikščionybė reiškė ne tik "christianizmo" įvedimą, bet ir "krikščionėjimą" - naujos eros, bet įsirašančiuos į natūralią cuklinio laiko sampratą, pradžią, o krikštas, "krikštijimasis", buvo suprastas ne tik kaip naujo meto pradžia, bet ir jo pagerinimas. Net ir pagrindinis naujos religijos simbolis - kryžius buvo priimtinas ir suprantamas, kaip naujos krypties gyvenime ženklas - krikštas. Tai turbūt paaiškina, bent dalinai, ir palyginti mažą pasipriešinimą, kurį naujo tikėjimo primetimas iššaukė Lietuvoje.


II. Kirmių diena


Viena iš Krikštais vadinamų dienų - sausio 25-oji - kurios krikščioniškas atitikmuo yra "Povilo prisivertimo" minėjimas, turi ir kitą, pagonišką, vardą: tai kirmių ar kirmėlių diena arba paprasčiausiai kirmėlinė, kurią LKŽ identifikuoja kaip pusiaužiemį.
Apie šią šventę, kurios reikšmė turėjo būti nemaža - tą dieną žmonės papurtydavo sode obeli, kad jos būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, žadindami iš žiemos miego bites - mūsų žinios toli gražu nesusistemintos. Neprieidami tiesiogiai prie tautosakos archyvų, maža ką žinome apie šios dienos, kuri, atrodo, skirta gyvačių kultui, sąryšį su pačiuomis gyvatėmis: beskaitant etnografinius tekstus teko užtikti, kad gyvatės, rudenį pauosčiusios tam tikrą žolę ir nuėjus gulti, kirmėlių dieną atgyja ir "iš girių į namus eina". Iš kitos pusės, XVI a teksta, aprašantys naminių žalčių kultą ir su juo surištas apeigas, yra pakankamai išsamūs, tačiau jie tam kultui nedioda jokios kalendorinės datos, nurodydami tiktai, kad tas "tam tikras laikas" ir yra būtent Krikštai arba Kirmių diena.
Pačių apeigų aprašymą paimame iš mūsų turimo Lasicijaus teksto, nors jis jį ir yra ištisai įsirašęs iš ankstyvesnio J.Maletijaus:


Praeterea Lituani et Samagitijae in domibus sub fornace, vel in angulo vaporarij vbi mensa stat, serpentes fouent, quos numinis instar colentes, cerso anni tempore prėcibus sacrificuli, euocant ad mensam. Hi vero exeuntes per mundum linteolum conscendunt, et super mensam morantur. Vbi delibatis singulis ferculis, rursus discendunt abdunt in cavernis. Serpentibus digressis, homines laeti fercula praegustata comendunt, ac sperant illo anno omnia prospere sibi euentura. Quod si ad preces sacrificuli, non exierint serpentes, aut fercula apposita non delibauerint: tum credunt se anno illo subituros magnam calamitatem."


Čia pat paduodame ir lietuvišką šio teksto versiją, šiek tiek patikslindami J.Balio Maletijaus ir L.Valkūno Lasicijaus vertimus. Tačiau pagrindinis patikslinimas - tai žodžio krikštinti įvedimas "paragavimo", "pradėjimo" prasme.


"Be to, lietuviai ir žemaičiai laiko šiltai gyvates (savo) namuose, po krosnimi arba pirties kampe (greičiausia dūminės gryčios), kur stovi stalas (taigi, krikštasuolėje).
Gerbdami tarsi dievybes, tam tikru metų laiku jie žynio maldomis jas kviečia prie stalo. Ir iš tiesų, jos išlysdamos (iš savo migio) švaria drobule (greičiausia rankšluosčiu) užsliuogia ir įsitaiso ant stalo. Ten, pakrikštiję (truputį paragavę) kiekvieną patiekalą, jos nušliaužia (žemėn) ir grįžta į savo angas.
Gyvatėms pasitraukus, žmonės linksmai valgo pakrikštytus patiekalus, įsitikinę, kad tais metais jiems viskas laimingai klosis. O jeigu, nežiūrint žynio maldų, gyvatės nešliaužia (iš savo guolio) arba nepakrikštija padėtų patiekalų, tada jie tiki, kad tais metais juos ištiksianti didelė nelaimė.


(1) Vertime mes naudojame žodį gyvatės sekdami senųjų ano meto autorių pavyzdžiu, kurie šiam gyvūnui pavadinti dažnai naudoja ir lietuvišką jo vardą (plg.giuoitos pas Lasicijų). Tai reiškia, kad tuo metu žodis gyvatė buvo vartojamas ir nuodingoms ir nenuodingoms kirmėlėms, ir "gyvatėms" ir "žalčiams" pavadinti. Šių laikų termino žalčiai įvedimas sukurtų naują opoziciją tarp gyvačių, tą dieną einančių iš girios, ir naminių žalčių.
(2) Ši tiksliai aprašyta scena-kurį išsamiai nagrinėti neįeina į šio rašinio ribas-yra ne kas kita, o ritualinė puota Kirmių šventei atžymėti.Jos pagrindinė funkcija - sukviesti naminius žalčius tam, kad jie pakrikštytų visus, vieną po mito ant stalo sudėtus valgius. O pakrikštijimas alimentarinės kultūros isotopijoje - kuri itin svarbi lietuvių mitologijoje - reiškia atžymėjimą naujos gyvenimo pradžios, užtikrinanti tuo pačiu ir laimingą jo tąsą. Pradžios, kaip nulėmimo reikšmė, lietuvių mitiniame galvojime neabejotina: visos dienos sėkmė priklauso nuo to, kaip jinai bus pradėta (Lasicius gana plačiai aprašo Jogailą, kuris netyčia iš ryto apsiavęs pirmiausia kairįjį batą, ilgai sukdavosi ratu stovėdamas ant vienos kojos tam, kad atburtų šį nesėkmingos dienos lėmimą); pirmasis gegutės užkukavimas filkuoja visų metų elgesį ir būvį ir t.t..
(3) Tokia krikšto interpretacija leidžia teigti, kad Maletijaus-Lasicijaus nurodomas "tam tikras metų laikas" (certo anni tempore) sutampa su pusioaužiemiu ir gali eventualiai atitikti krikščioniškąją sausio 25-tą dieną: nuo kirmių pakrikštijimo-ar atsisakymo pakrikštyti-priklauso ir visų ateinančių (illo anno) laimė ar nelaimė.
Suprantama tad, kodėl Kirmių diena turi teisę būti vadinama Krikštais.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: