Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 15 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Pusiaužiemis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai (anksčiau ir dabar)
Sekmadienis, 31 Sausis 2010 22:50

(4) Aišku taip pat, kad tokių apeigų proga kalbėti apie gyvačių kaip tokių garbinimą nėra prasmės: naminiai žalčiai, kaip tai pastebėjo Erasmus Stella jau 1518 m. yra tik "dievų numylėtiniai" Tai patvirtina ir etnografiniai daviniai:
"Oi tu žalty, žaltinėli,
Dievų siuntinėli
Veski mane in kalnelį
Pas mielą dievelį"
Krikštydami maistą, jie tik vykdo dievo - ar dievų - jiems deleguotą valią.
(5)Pabrėžtina taip pat, kad valgių krikštinimas anaiptol nereiškia vien tik maisto palaiminimo ar laimės šioje konkrečioje srityje pažado. Priešingai, maistas yra tik toji metaforinė plotmė, kurios pagalba atliekamas visą ateinančių metų gyvenimą liečiantis lėmimas, laimės ar nelaimės priskyrimas. Tai palengvina ieškojimą dievo, kurio vardu žalčiai šį lėmimą atlieka. Iš vienos pusės žalčio figūra surišta su Dlugoszo minimu vienu iš pagrindinių lietuvių dievų, jo lotyniškai vadinamu Aesculapius, atitinkančia Prūsiškajam Patrimpui. Iš kitos pusės, atsižiūrint į lėmimo ir laimės davimo funkcijas, tasai lietuviškasis Aesculapius, atrodo, bus ne kas kita, o dievaitis Mėnulis.


III.Kumeliuko krikštynos


Kitas tekstas užrašytas kokiais trimis šimtais metų vėliau, atpasakoja skirtingą, bet taip pat ritualinę puotą:


Kumeluko kriksztinos
Priesz Grebeniczias Merrgos susideda pinigų perrka arelkos,-szutina ir sugruda su aguonom ir kanopem, ir su medum; ir sumusza kamukuos wadinaczwikinu - arielku suwirina su medum - ažupraszo jaunimu (bernus). Te atoji ir iszgeri arelku, kožnas stato po gorciu ir par nokti ir unt ritojaus geria pardien keldami kumeluko kriksztinas.


Šis tekstas, kurio vien tik kulinarinės isotopijos nagrinėjimas pareikalautų atskiros studijos, yra gana sunkiai išskaitomas: šalia mitologinio aiškinimojį reiktų papildyti keletu trumpų filologinių komentarų.
(1) Kumelukas, kurio krikštynos švenčiamos, yra neabejotinai viena iš Jauno Mėnulio epifanijų. Turint galvoje mėnulio mėnesių neatitikimą saulės kalendoriniams menesiams, tai, kad krikštynos keliamos prieš Grabnyčias, o ne Kirmėlių dieną, neturi didelės svarbos.Tačiau faktas, kad puota keliama iš vakaro ir linksminamasi per visą naktį, patvirtina lunarinį šios šventės pobūdį.
(2) Krikštynoms ruošiamas gėralas susideda iš degtinės, suvirintos su medumi - savotiško krupniko, kuris primena panašiusapgėlų ir krikštynų gėrimus ir iš kamukų, padarytų iš sugrūstų aguonų, kanapių ir medaus, kurie ir specifikuoja gėralą savo ypatingu vardu - čvikinu.
(3) Tie kamukai turi apskritą kiaušinio formą, o kumeliuku, savo ruožtu, lietuvių tarmėse vadinamas kiaušinio trynys. Išeitų, kad kamukas yra kumeliuko metonimas, jo miniatiura. Turint galvoje, kad kamukas sudarytas iš aguonų, kanapių ir medaus, simbolizuojančių, labai grubiai paėmus, linksmybęm gerbūvį ir meilę, šiuos ingredientus galima skaityti kumeliujko atributais ir jo dieviškų funkcijų ženklais.
(4) Tų kamukų vadinimas čvikinu gali būti aiškinamas pagal nelietuviškos kilmės žodžių šeimos dispoziciją: čvikinas-tai "kelnių dalis, kur sueina abi kiškos", bet drauge ir "kelnių spraga", o čvikis - paprasčiausias kamštis. Nebūnant dideliu išminčium galima suprasti, kad iš kamukų sudarytas čvikinas mūsų kontekste atvaizduoja kumeliuko mašną, kaip pradinės kilminės energijos šaltinį. Tokio patiekalo absorbavimas yra savotiška komunikacija su kumeliuko teikiamų potencialių gėrybių šaltiniu.
(5)Nenuostabu, kad šios rūšies apeiginę puotą rengia mergos, t.y. netekėjusios, bet jau vedyboms tinkamos moterys, į kurias visuomenė sudeda visas trečiosios sakralinės sferos vertybių - meilės, grožio, gerbūvio - viltis. Jaunąjį Mėnulį sutinka ir priima, kaip ir pridera, kaimo jaunimas. Visa tai yra senos, užmirštos religijos ir greičiausia nebesuprantamų ritualų likučiai. Jie visgi negali nepriminti senosios prūsų religijos davinių; pas prūsus Patrimpas vaizduojamas jaunas, linksmas vyras.
(6) Nereikia papildomai įrodinėti, kad kumeliuko krikštynos teisėtai priklauso Krikštų šventės apeigoms.


IV. Trumpos išvados


Šios trumpos studijos ambicijos buvo mažesnės, negu kai kurių pavienių išrodinėjimų nusitęsiančios išvados galėtų leisti manyti. Buvo bandyta atstatyti senoviškąč lietuviškų Naujųjų Metų šventę, vadinamą Krikštais. Tam tikslui visų pirma reikėjo išaiškinti pačios šventės pavadinimo reikšmę.Bet to dar neužteko:šventės turinys nebus pilnas, kol ji nebus surišta su ją įprasminančiomis apeigomis. Mums atrodo, kad bendruomenės jaunimo išvakarėse ir per visą naktį keliamos kumeluko krikštynos, kad šventės dieną, dalyvaujant maldininkui, rengiamas šeimynos pokylis, kuriame namų dievybės-žalčiai krikštija ir laimina ateinančius metus, duoda bent dalinį šių iškilmių vaizdą. Šventė, pagaliau, nebus pilna, jei jinai nėra konsakruota kuriai nors dievybei: Dievaičio Mėnulio, kurio gimimas rago mėnesyje apreiškia naujų metų pradžią, figūra pamažu ryškėdama, užima jai priklausančią vietą.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: