Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com
Valstybės saugomų teritorijų tarnyba

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 22 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308564

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Valstybės atkūrimo šventė PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai (anksčiau ir dabar)
Pirmadienis, 15 Vasaris 2010 11:09

   LIETUVOS  LIAUDIES  SĄJUNGA

Su Valstybės  atkūrimo švente,  gerb. kolegos  žiniasklaidos  atstovai,

Lietuva švenčia valstybės atkūrimo dieną, jos 92 metines - po trijų savaičių minėsime kovo 11-ąją.  Abi šias šventes jungia ta pati jų istorinė reikšmė – Nepriklausomybės atkūrimas, Tautos siekio savarankiškai tvarkyti savo šalies ir savo pačių gyvenimą išsipildymas, pergalės džiaugsmas. Kad ir koks nelengvas šis laikmetis, kokia skaudi bebūtų ekonominė krizė, socialiniai nepritekliai, nepriklausoma Lietuvos valstybė kaip vertybė negali sumenkėti ar išblėsti, tapti nesvarbi.
Mes pernelyg dažnai peikiame savo tariamai „ lietuviškas“ ydas ar kompleksus, kur kas rečiau mokame pasidžiaugti vieni kitais, kitų žmonių laimėjimais, gerumu,  gražiomis vidinėmis dvasinėmis ar išorinėmis  savybėmis. Valdžia plakama ir pagal „nuopelnus“ ir be jų. Objektyvumas ir pozityvumas tampa „nebemadingi“, laikomi silpnumo požymiu. Ištrinamas skirtumas tarp blogio ir gėrio, tarp naudos ir žalos. Kiekvieną gerą darbą kas nors būtinai turi suniekinti, sumenkinti, nutrinti - net ir rezultatą , kuris palieka ryškius pėdsakus istorijoje. Tokioje aplinkoje į aukštus valdžios postus prasiveržia ne tik vidutinybės, bet ir įvairiausi nemokšos, savanaudžiai ir intrigantai. Kad taip neastsitiktų vėl ir vėl, būkime reiklūs ir teisingi, principingi ir geranoriški. Jei neišmoksime gerbti ir vertinti vieni kitų, negerbs mūsų ir Lietuvos kaimynai, partneriai, svečiai, nepaskatinsime mūsų jaunimo dirbti Lietuvai ir Lietuvoje, būti savo šalies patriotais.
 Tauta yra tokia, kokią ją suformavo likimas.  Vienybės, deja, mums  užteko tik laisvės vėliavai pakelti, o per kasdienybę nešti sekasi sunkiau. Norėčiau matyti mūsų Tautą įžvalgesne, pastovesne, aktyvesne ne tik privačiame, bet ir valstybės gyvenime, mažiau dejuojančia ir netokia pavydžia kaimyno ar brolio sėkmei.  Norėtųsi  su Jūsų pagalba  turėti daugiau galių ir gebėjimų padėti žmonėms materialiai ir  dvasiškai – kad jie įgytų  optimizmo, pasitikėjimo vieni kitais ir savo  pačių jėgomis;  tauraus, nerėksmingo patriotizmo,  meilės savo kraštui -  ne skleidžiančos pyktį ir agresiją, bet nešančios šviesą ir gėrį.

Nuoširdžiai Jūsų,
Kazimiera Prunskienė
Nepriklausomybės akto signatarė,
Lietuvos liaudies sąjungos pirmininkė                                            Vilnius, 2010 m. vasario 15 d.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: