Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 91 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5925856

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Piliakalnių paieška PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Sekmadienis, 03 Spalis 2010 20:31

Labai atsiprašome už Jūsų nepatogumus negalint matyti TV laidų. Šiuo metu nesklandumai šalinami ir greitu laiku bus pilnumoje atstatyta svetainės veikla. Apgailestaujame, kad trumpai teks palaukti kol visa svetainė bus atstatyta.Šiuo metu vyksta darbai ir ne visi filmai yra matomi. 

Paprastai nesusimąstome, kad atsiradome ne ant plyno lauko, kad mūsų buvimą čia lėmė prieš tai gyvenusių protėvių kartos. Nesuvokiame, kiek mus su praeitimi siejančių saitų, kadaise buvusių labai tvirtais, šiandien gąsdina savo trapumu.

 Ši laida atnaujinta- galite žiūrėti!

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Būdami čia, nepajuntame, kaip tolstame nuo išskiriančios mus iš viso  pasaulio minios tautos savasties. Žvalgydamiesi į piramidžių viršūnes, apakę nuo vitrinų prabangos ir blizgesio nepastebime, kokie stulbinamai gražūs gamtovaizdžiai supa mus. Šalia europėjančių miestų žiburių snaudžia iškilūs piliakalniai,  vingiuoja keliai, kardu kertantys laukų ir miškų platumas. Pakelėmis lydi beržai, sutinka kryžiai, bažnyčių bokštai, apgaubti  dangaus lopu, kuriame atsispindi tūkstančiai ežerų ir upių.
 Nedidelė savo teritorija Lietuvos žemė išrašyta istorijos pėdomis, apipinta padavimais ir legendomis. Laiko ranka nesustodama ir nepailsdama verčia istorijos lapus, naikindama, keisdama, prarasdama brangintinus ir šventus praeities ženklus. „...Bet dabar į nieką nekeisčiau dviejų širdžiai brangių dalykų: istorinę praeitį sergstinčio Panemunio piliakalnio ir pro šalį srūvančio tamsiavandenio Nemunėlio...“ – rašė mažo provincijos miestelio kūrėjas, branginęs ir sergėjęs  savo tėviškės grožį. Ir kaip negali nedžiuginti vartotojiškos visuomenės minioje atsirandantys  dvasios aristokratai, pasirenkantys savo laisvalaikį, pinigus leisti unikalios praeities atspindžių paieškoms. Kai pomėgis aplankyti ir užfiksuoti visus Lietuvoje esančius piliakalnius virsta būtinybe, neatsiejama gyvenimo dalimi, būtimi. Kai suvoki, kad gyveni ne tik sau, bet ir tiems, kurie ateis po tavęs, gimsta noras palikti  tai, kas nuo  amžių yra vertingiausia. Tik šiandien apleista, primiršta... Miesčioniui atrodantys keistuoliais, gilios provincijos kaimo žmogui – „šventą darbą dirbantys“, besirūpinantys tuo, kas turėtų būti brangu visai tautai. Per dvejus metus apvažiavę ir išvaikščioję jau 840 piliakalnių iš 857 ir  turintys dar ne vieną gražią viziją. Pamatę ir užfiksavę ne tik įspūdingus piliakalnius, bet ir patyrę pačių paieškų, nuotykių žavesį bei stulbinančius atradimus. Siūlantys atrasti Lietuvą ir kiekvienam iš mūsų: civilizacijos nepaliestą laukinę gamtą, nakvynes po atviru žvaigždėtu dangumi, nustelbiančiu kelių žvaigždučių viešbučio privalumus.
Piliakalniai – vienas iš unikaliausių praėjusių kartų paliktų archeologijos paminklų, tautos istorinis  paveldas, šiandien prašantis mūsų dėmesio. Parodyti jį  galime kiekvienas: pastatyti nuorodą, sutvarkyti aplinką, pakelti numestą šiukšlę... Pradėti nuo to, kas yra šalia, gerbti ir branginti, patiems  atrasti Lietuvą ir nustebinti svečią. Neatlygintinai susirgti meile tėviškei, kuri neabejotinai atsidėkos. Galbūt dar neatrastu 858-uoju piliakalniu...

Atsistosiu ant Senelių kalno ir stovėsiu,
Kol akis rugpjūčio žvaigždės iškapos...
Mėnesienos smėlį samstau vėsų
Ir su smilgomis rasotomis kalbuos
Apie meilę ne lig karsto nuobliuoto,
Apie meilę, kuri žmogų prie giminės riša, -
Kadagių iš tolo kibirkščiuoja šluotos –
Aukštaitijos žilabarzdžiai kiparisai.
Šitas kalnas ne vien smėlis, molis, -
Amžina man tėviškės vieta:
Dangum miega apsiklojus
Praeitis, šventos giesmės verta,
Nes iš ten atėjo visos pradžios,
Prabangos nemačiusios jokios.
Mėnesienai, grojančiai adadžio,
Susimąstęs šypsaus ir juokiuos... ( Vytautas Šavelis)

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
dėl nuorodų
1 Šeštadienis, 16 Spalis 2010 09:17
Kad žinot autorius, kokius kryžiaus kelius reikia nueiti, norint pastatyti informacinį stendą šalia piliakalnio... Juk reikia gauti leidimą, parenti ir su keliomis institucijomis suderinti projektą. Aš štai jau daugiau kaip pusmetis mindau biurokratų slenksčius dėl informacinio stendo rengimo šalia Avižienių piliakalnio. Labiausiai stringa reikalas žemėtvarkos tarnyboje - visiems ten "dzin" atsiprašant - gal kyšio laukia? Bet koks kyšis - juk tai ir taip iš privačių lėšų vykdomas projektas, ne komercinis gi.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: