Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 78 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6021554

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Įvadas) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Penktadienis, 15 Balandis 2011 08:58

Jonas Basanavičius (1851–1927)

 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime (dab. Vilkaviškio r.), valstiečių šeimoje. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1873 m. įstojo į Maskvos universitetą. Metus studijavo Istorijos-filologijos fakultete, vėliau pasirinko medicinos mokslus. Baigęs studijas, 1879 m. įgijo gydytojo specialybę.

Rusijos imperijos tarnautojų skyrimo politika lėmė, kad J. Basanavičius sukauptų žinių negalėjo deramai pritaikyti Lietuvoje. Nerimas dėl lėšų stygiaus paskatino jį priimti Bulgarijos valdžios kvietimą įsikurti šioje šalyje. 1879–1882 ir 1885–1892 m. J. Basanavičius dirbo Lomo miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju, 1884–1885 m. – vyriausiuoju apskrities gydytoju Elenos miestelyje, 1892–1905 m. – kunigaikščio Ferdinando rezidencijos prie Varnos miesto ir vietos gimnazijos gydytoju. Jis buvo pacientų gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. Išsamios gydytojo publikacijos lietuvių, rusų ir bulgarų kalbomis teikė visuomenei žinių apie įvairių ligų prevenciją ir gydymą. Nemažai jo sukurtų medicinos terminų pateko į bendrinę lietuvių kalbą.

J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Jau 1880 m. parengė straipsnių lietuviškai spaudai. 1883 m. J. Basanavičiaus rūpesčiu pradėtas leisti, jo kurį laiką redaguotas lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“ ugdė pagarbą gimtajai kalbai, papročiams ir tėvynės istorijai.

Tautos šauklio istorinė veikla labai plati, bet toliau mes pateiksime vieną jo kūrinį kurį paskaityti visiems tikrai verta:

DMi J. BASANAVIČIUS

APIE TRAKŲ PRYGŲ TAUTYSTĘ IR JŲ ATSIKĖLIMĄ LIETUVON

 Prakalba.
Apie lietuviu kilmę, kaip ir apie senovės trakų tautystę lig pastarojo laiko — kaip iš žemiau paduotųjų literatūros datų pasirodo — būta žinoma labai dar menkai. Lietuvių tautos kilmės buvo ieškoma netik tarp žydų, graikų, rymėnų, sauromat.ų, bet ir kitų genčių, kurių šiandien istorijoj tik vardai beliekti. Pastaruoju vėl laiku imta pritarti tai nuomonei, jog lietuviai esą kalbos žvilgsniu artimiausi giminaičiai indų bei eranų Azijoje ir graikų — Europoje, ale iš kur ir kokiu keliu jie Europos šiaurėje atsidūrę — tik spėlioti galima buvo. Vienas tiktai Ed. Gisevius 1), tarytum instinktingai tiesą prajausdamas, buvo manęs, jog lietuviai ne tik iš rytų žemės paeiną, bet ir su aigyptėnais, graikais ir rymėnais santykių turėję. Neapsčiau būta žinoma ir apie tautystę trakų, kurie buvo laikomi kaipo išnykę kalbos atžvilgiu ir rumunais, slaviais, gotais išvirtę.
Ar mano tyrinėjimai, kurių čion paduodu pradžią, šitą etnologijoje užkimš spragą, ir ar identifikacija lietuviškųjų genčių su trakiškosiomis, kaip ji šitame rašte prirodyti bandoma, patenkins etnologus — netolima ateitis parodys. Man užsiiminėjant taip ilgą laiką šituomi svarbiausiu Europos tautų etnologijoje klausimu -) apie aukščiau minėtųjų tautų kilmę, labai malonų būtų, kad kaip išsipildė Agamemnono") pranašavimas del išgriovimo šventosios Ilionus, kurios griuvėsius po tiek šimtų metų suradęs Schliernann'as, atidengė seniausią trojėnų kultūrą, idant taip lygiai ir mano tyrinėjimams, Įkaitintiems to pat Schliemann'o darbais, lemta būtų atidengti bei aikštėn iškelti trojėnų ir kitų trakų prygų genčių "tautystę, identiškumo  jų su šios dienos lietuviais latviais prirodymu.
Šitoje rašto dalyje kalbama apie likusias iš prygų trakų kalbos tarmių glossas; antroji ir trečioji dalis turės apimti vietų ir žmonių vardus,palygintus su lietuviškais, taipogi etnografijos medegą (tikyba, būdas, daba ir k.).    J. B.
Vilniuje, kovo 4 d. 1916 m.

 ĮŽANGA.
Istorijos šviesai prabrėkštant ties neperregimomis praėjusio laiko tamsenybėmis ant mūsų Europos bei jos pasienyje gulinčios Mažosios Azijos, mes susitinkame bei susipažinti gauname su viena M. Azijoje labai etnologijai svarbia bei sena ir aukštos kultūros tauta, kurią aigyptėnų monumentai Kheta, ašurų — Khatta, Knate, žydų raštai — Kheth, Heth, Kittim, graikų — foprfoc, o šios dienos mokslininkai — Hettėens, Hettites, Hethiter, Hittiter vadina. Kadangi šita tauta pati save, rodos, getais, gatais („Ghetiter", „Ghattaeer") vadinus, ) šituomi vardu ir mes ją čionais vadinsime.
Getų tautos -) tėviškė buvusi kalnuotoji M. Azijos dalis, kur vėliau Kappadokija ir Kilikija buvo, iš kur getai — kaip iš atrastų jų kalboje ir styiiuje monumentų matoma, — turėją, kaip rodosi, ne tik visą M. Aziją ir Aigajų marių (Alfatov rc&afoc) salas8) po savo valdžią apėmę, bet ir Suriją (babyloniška Sūri, gr. Supta) bei didelę dalj Palaistinos, dar seniau aramaiškų genčių apgyventą. Rytų šone dar XV šimtmetyje, Kristui negimus, jie gyveno abipusi Eufrato upės iki Ašurijos sienų.'1) Tūla tų getų dalis XXIII šimtmetyje, drauge su vadinamaisiais „piemenimis" (flotjiivEc) arba hyksais (aigyptiškai hik-šasu) buvus ir Aigyptą apėmusi, ten apsigyvenusi ir, rasit, kolonizacijos laiku getams dar žiloje senovėje, regis, ne kartą teko susikivirčyti su tuometiniais jų kaimynais: babyloniais ir ašuriais rytuose, žydais ir aigyptėnais—pietų krašte.
Seniausias getų vardo paminėjimas randasi ašurių įrašuose iš Sargono I-jo (Schargani—scharmachazi) Akkado karaliaus laikų šiaurės Babylonijoj gyvenusio apie 3800 m. Kristui negimus,5) kuomet getai jau buvę smarkūs babylortių priešininkai.s) Vėliau su getais karą vedęs ir ašurių karalius Tiglath-Pileser I apie 1130 m.7)
Mums šita getų tauta yra svarbi netik kultūros Žvilgsniu, kad ji jau senų senovėje ant lygiai aukšto dabos laipto su ašuriais ir aigyptėnais stovėjus ir išsidirbus buvo ypatingą tikybą, dailę ir hieroglyfų raštą, getišku („ketišku") vadinamą, kad ji turėjusi didelę jau seniausioje senovėje kaip politišką, taip ir kultūrišką įtekmę į ano laiko M. Azijos ir Europos gyventojus, duodama pradžią seniausiai Graikijos civilizacijai,8) bet ir tuomi ji yra mums įdėmi, kad ji, rodos, turėjo identišką vardą su trakiškaisiais ant Balkanų pusiasalio daug vėliau gyvenusiais getais (Tėmi), kaip lygiai ir tuomi saviep mūsų atydą traukia, kad mums dažnai istorijoj tenka rasti minėtos tyrai prygų trakų gentys, politikos tikslu susidėjusios su šiais M. Azijos getais ypač ilgai dūruojančiuose jųjų su aigyptėnais karuose, iš ko galima, kaip toliau matysim, spėti apie artimą tarp minimųjų tautą giminystę.
Su aigyptėnais— kaip jau minėta—getams nuo hyksų laiko santykių turėti teko; XVII šimtmetyje, Kristui negimus, faraono Thutmeso I-jo lai-kais getai vėl, regis, kariškų prietikių su aigiptėnais turėjo. Vėliau Thut-mesui III-jam (apie 1560 m.) Aigypte viešpataujant, užtinkame getus vėl karan įsipainiojusius su aigyptėnais. Nuo šio laiko jųjų monumentai mini gana tankiai kariškus atsitikimus tarp aigyptėnų ir getų drauge su jų talkininkais—prygų trakų gentimis iš M. Azijos. Taip laikais faraono Seti'o 1 <1453—1394) ir Ramses'o II Sesturo (1394—1328 m.), kurį graikų rašytojai Sesostriu vadina, prygų gentys, susitelkusios su getais ir getų karalių Sapalulio bei vėliau jojo nepočio   Mautenaro  vedamos,   nuolatinius   karus ...

Visa knyga publikacijai ruošiama-kantrybės

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: