Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 19 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Įveikti religijų priešpriešas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Trečiadienis, 30 Rugsėjis 2009 17:04


Manyti, kad pagonybė buvo nešvari juoda religija, yra labai primityvu, nes tokiu atveju ir pagoniškasis antikos palikimas turėtų būti toks pat nešvarus, bet taip nėra. Lygiai taip pat primityvu būtų ir islamą laikyti kruvina religija, kuria dengdamiesi naudojasi grupė jos esmę iškreipiančių teroristų, arba krikščionybę kaip tikėjimą smerkti už inkvizitorių padarytus nusikaltimus ar raganų medžioklę bei naikinimą, arba tą pačią pagonybę smerkti už pagonišką paprotį aukoti dievams gyvus žmones. Todėl ir reikia pradėti ieškoti bendrų sąlyčio taškų, naikinti priešpriešas, kurias iki šiol kėlė skirtingi įsitikinimai, skirtinga samprata, skirtingi tikėjimai. Peršasi išvada, kad būtina ieškoti to, kas šiuo metu pasaulyje vyraujančias religijas – krikščionybę, islamą ir pagonybę (budizmo neminiu dėl rimties sklaidos) – jungia, o ne skiria.Kodėl tik šias religijas, paklausite. Todėl, kad krikščionybė yra viena vyraujančių pasaulio religijų, islamui klijuojama pasaulio griovimo įrankio (nedorų žmonių rankose) kovose prieš krikščioniškąją kultūrą etiketė, o pagonybė mėginama gaivinti kultūriniu lygmeniu (ir net tik), ir ji, iš pasaulio kultūros ėmus trauktis kitoms religijoms, galėtų likti kaip dvasinio bendrabūvio lygmens atsvaros dalis. Pagaliau dar ir dėl to, kad šie trys tikėjimai, susipriešinę Tarpupyje (Mesopotamijoje), kėlė didžiausią nesantaiką tose vietose, kur buvo jų ištakos, ir nuolat skverbėsi į Europą (sąmoningai neminiu amžių).


Visiškai neteisingas teiginys, kad gamtmeldystė, arba pagonybė, Lietuvoje buvo labai silpna religija, į kurią nereikia kreipti daug dėmesio. Tokia nuomonė yra padiktuota sovietmečio ideologijos, siekusios Lietuvą suniekinti ir kaip valstybę, ir kaip tautą. Manau, kaip tik reikia kreipti dėmesį, nes nežinojimas veda į aklavietę, dar didesnį žmonių nusivylimą, skatina savižudybes ar savinieką.
Gamtos garbinimas ar sudievinimas tiesiogiai yra susiję su pagoniškuoju tikėjimu, kuris padėjo pagrindus ne tik krikščionybei, bet ir kitoms religijoms, kurių pažinimas šiuolaikiniame pasaulyje taip pat yra būtinas. Kodėl keliu tokį, gal kam, atrodytų, keistą, klausimą? Ogi todėl, kad šių trijų tikėjimų (be abejonės, ir kitų) atstovams reikėtų pradėti mokytis sugyventi ten, kur iki šiol nesugebama to padaryti. Sugyventi taikoje ir santarvėje neideologizuojant ir nepolitizuojant santykių. Ideologizavimo reikėtų atsisakyti ne tik politikos, istorijos, kultūros, bet ir religijos srityse.


Kultūra ir religija į Europą sklido iš Tarpupio. Viena iš seniausių Tarpupio kultūrų yra asirų (aramėjų). Asirija buvo ta žemė, iš kurios ėmė plisti krikščionių tikėjimas. Patys pirmieji krikščionys kalbėjo asirų, arba aramėjų, kalba (tai visiškai sutampa), kuri laikoma semitų prokalbe (kartais dar vadinama lingua franca) ir kuri yra labai sena – ja buvo kalbama Persų karalystės dvare, jos (nepainiokime, tai nebuvo hebrajų kalba) vartojimas siekė Achemenidų dinastijos laikus.


Krikščionybė – tai tikėjimas žmonių nuodėmių atpirkėju arba mesiju, kuris mirė ant kryžiaus ir trečią dieną prisikėlė. Žmogumi gimęs ir užaugęs pirmųjų krikščionių Dievas, tiksliau, Dievo sūnus, aramėjų kalba tarp savo draugų ir mokinių buvo vadinamas bendriniu vardu mshee-khaa (lietuviškai – atpirkėju). Žodis „Kristus“ reiškia mesiją, tik graikiškai (Christos). Taigi Jėzus Kristus lietuvių kalboje tam tikra prasme yra žmogus, kurio atpirkėjo misija tarsi virto pavardės sąvoka.


Kitas aramėjiškas žodis maarr-yaa (lietuviškai – marija) buvo ir bendrinis žodis, kurio reikšmė – Dievo motina ir kuris tik gerokai vėliau imtas vartoti kaip paprastų moterų vardas. Šis žodis sutampa su baltiškosios kultūros pagonišku moteriškosios lyties dievybės pavadinimu, reiškiančiu deivę (latviškai – Māra). Gamtiniame tikėjime (sąmoningai nevadinu jo pagonišku, nes šiuo žodžiu mus paniekinamai vadino romėnai) buvo labai stiprus moters kultas, pirmiausia susijęs su Saule, o vėliau ir su dieviškų ypatybių turėtoja moterimi – Motina, Deive, – kuri Žemei neša vaisius, paskleidžia po pasaulį žmonių giminę. Moters motinos, gyvybės davėjos ir tęsėjos kultas buvo toks stiprus gamtą garbinančių genčių religijose, kad nė kiek nekeista, jog jis virto šios dievybės aukštinimu ir krikščionybėje, perimtas kaip gamtiškojo (kalbamuoju atveju – pagoniškojo) tikėjimo (Marija, Māra, Morė) tąsa, ir tai šias religijas sieja: pagonybė baltiškoje kultūroje susilydė su krikščionybe.


Turime kalendorines ir religines šventes, kurios iš esmės sutampa ir krikščionybės, ir pagonybės požiūriu, todėl reikėtų skvarbesne tiriamąja akimi pažvelgti į pagonybės ištakas ir kokius ji padėjo pagrindus krikščionybei bei kitiems greta jos išpažįstamiems tikėjimams. Jau minėjau, kad baltų kultūroje pagonybė susiliejo su krikščionybe, bet nedingo be pėdsakų – jos taip viena kitą papildo. Neieškokime priešpriešų tarp šių religijų. Turime žengti pirmuosius žingsnius mokydamiesi sugyventi pasaulyje kaip žmonės, o ne kaip skirtingų religijų išpažinėjai.

 

PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (9)
visų tikybų kalnelį/slėniuką Vilniu
8 Antradienis, 06 Spalis 2009 17:41
visų tikybų kalnelį/slėniuką Vilniuje;
kaip ta Basanavičiaus aprašytoji lietuvaitė kad:
tebūnie ir aukuras, Kupolės jam,
tebūnie ir varganas bėdžių vilties kryželis...
(galbūt tai tiesa, - kaip Eman. Kanto įrašyta: lietuvių kalba, kultūra, tikyba
pasaulio raktas į save,
į ŽMONIJĄ, Vydūniškąjį žmogiškumą...)
http://ulis.liveforums.ru/viewtopic.php?
7 Šeštadienis, 03 Spalis 2009 23:55
http://ulis.liveforums.ru/viewtopic.php?id=36#p3223
Ne pagonis, kviesk Bumblauska i dvikova,
6 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 16:48
BituteKu
Ne pagonis, kviesk Bumblauska i dvikova, tegul aiskinasi.
Kas iš tų kalbų apie protėvis, jei n
5 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 16:11
Kas iš tų kalbų apie protėvis, jei net teisingai juos pavadinti nesugebam. Vartojam paniekinatį jų pavadinimą, žydkrikščionių primesta.
Galima netikėti "Gedgaudo pasakom" tik dar neradau nė vieno Lituvos "istoriko", kuris būtu panegęs nors vieną jo teiginį. Jūs tokius esat sutike? Pasidalinkit. Apsvarstysim.
Šiaip prieš Dlugošą nieko neturiu. J
4 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 14:38
Šiaip prieš Dlugošą nieko neturiu. Jo surašyta istorija iš jo išstudijuotų šaltinių gana gera.
Aivaras Lileika irgi studijuoja kiek įmanoma senesnius šaltinius ir rašo savo istoriją. Kaip ir Dlugošas.
Ir dar. Girdėjau Bumblauską sakant, ka
3 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 14:34
Ir dar. Girdėjau Bumblauską sakant, kad kas nori, tegul tiki Gedgaudo pasakom.
Išeina, kad jis nori tikėti ir tiki tik Šapokos pasakom, kuris "tikėjo" Narbuto pasakom ir t.t.
Materialiam pasaulyje įprasta tikėti tik tuo, ką galima paliesti. Arba kas parašyta. Bet jei tai kertasi su jau suformuota pasaulėžiūra, yra "kietas" argumentas-AR TAS ŠALTINIS PATIKIMAS. O kuo "patikimas" Dlugošas kaip "šaltinis" Jis nei buvo anuomet, nei matė. Viskas yra interpretacijos. Tik.
Kažkodėl mūsų istorikams neįdomi is
2 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 14:29
Kažkodėl mūsų istorikams neįdomi istorija iki krikščionybės. Yra Ptolemėjaus žemėlapiai-mūsų istorija apie tai tyli. Sūduva, sūduviai pirmą kartą paminėti 150-ais metais, o mes švenčiam Lietuvos tūkstantmetį ir tylim, kad iki krikščionybės čia buvo gyvenama ir ne tik.
Pajuokavau, turėjau minty, kad reiktu p
1 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 11:52
Pajuokavau, turėjau minty, kad reiktu pradėt nuo agresyviausių. O ir tie patys "Bernardinai" vargu ar patalpintu.
Gal reikėjo pradžioje pamėgint straip
0 Ketvirtadienis, 01 Spalis 2009 08:16
Gal reikėjo pradžioje pamėgint straipsnį patalpint pvz. "Bernardinuose" ;-)...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: