Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 120 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5971768

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Jungtuvės pagoniškai ar jungtuvės senaisiais papročiais? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Ketvirtadienis, 15 Spalis 2009 15:16

Įsikibusi mylimajam į parankę ji žengė link ratu sustojusių svečių, tačiau pakeliui praėjo iš juostų padarytus septynis simbolinius laimės vartus.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Jaunųjų sulaukęs Lietuvos krivis Jonas Trinkūnas drauge su žmona Inija Trinkūniene aukojo pagoniškiems dievams druską, grūdus, prašė jų malonės ir užtarimo, drauge su jaunųjų motinomis ir senelėmis kurstė simbolišką jaunos šeimos židinį, ugnimi šventino sutuoktinių žiedus.


Susirinkusių akivaizdoje Jauniesiems nukirpta po plaukų sruogą, taip jiedu atsisveikino su ankstesniu, nerūpestingu gyvenimu.


Tautine juosta perrištos jaunųjų rankos simbolizavo judviejų susijungimą, kurį pasveikino susirinkusieji artimieji.


“Labai smagu, kai senos tradicijos niekur nedingsta. Kartais žmonės ieškodami tikėjimo važinėja po užsienio šalis, o mes viską turime čia, Lietuvoje, labai gražių ir prasmingų dalykų“


Krikščionių bažnyčia nuo pat savo įsigalėjimo dienos ėmė kovoti su liaudies papročiais, folkloru. Šiandien Bažnyčia kritikuoja Romuvą, kad ji savo tikėjimo pagrindu ima folklorą, kuris nėsąs religija. Tad tegul paaiškina, kodėl tiek daug bažnyčia kovojo prieš liaudies dainas ir papročius ? Ištiesų, daugelyje Europos šalių ta kova pasiekė savo tikslą, bet tik ne baltų tradicijose.
Dainos: apeiginės (šeimos, kalendorinių), darbo d., gedėjimo d. buvo puolamos ir smerkiamos.
Bizantijos III-XI a. legendose minimos “velniškos d.”; sv.Augustinas mini cantica nefaria – nedoras d.,
Bažnyčios susirinkimas 398 Kartaginoje iškeikė ano meto liaudies apeigas, papročius, D.
Bažnyčios susirinkimas Agde 506 draudė dainuoti carmina rusticana (liaudies d.);
D’Arles VI a. vyskupas Cesaire draudė sodiečius dainuoti chants diaboliques, ypač moterims.
Bažnyčios susirinkimas Toledoje 693 draudė vartoti pagonybės liekanas ir D.
Bažnyčios susirinkimas Chalone grasino atskirti moteris nuo bažnyčios, jeigu jos dainuos “velniškas D.”
Karolis Didysis 789 draudžia žmonėms dainuoti D.
Netrūko draudimų D. dainuoti ir kitur: slavų, germanų, romanų tautose.
Faktai paimti iš Lietuviškosios Enciklopedijos .Vt. 1937 m – DAINA


Dabar Lietuvoje suskaičiuojama iki kelių tūkstančių pagonių. Dalis jų priklauso senovės baltų religinei bendrijai "Romuva". Oficialiai ji buvo įregistruota 1992 m., o lygiai po dešimties metų išsirinko savo krivį - Joną Trinkūną.


Po ilgų skriaudų šimtmečių Katalikų Bažnyčia bijo, kad jų auka - gniaužtas tikėjimas vėl prisikelia, todėl kartais su šiuolaikiniais pagonimis kovojama net labiau nei su kitais netradiciniais tikėjimais.


Bet yra žmonių, kurie sako, kad pagonybė dabar tėra suaugusių žaidimas. Turbūt ir jums teko tokių vertinimų girdėti. Ką tokiems žmonėms atsakote?


I. Trinkūnienė: Lygiai tokie pat žaidimai, kokius žaidžia kitos religijos. Katalikybė taip pat.
J. Trinkūnas: Pažiūrėkite, katalikybė yra spektaklis: drabužiai, dekoracijos... Kažkodėl jiems tų priekaištų niekas nesako. Pasaulyje nėra nė vienos religijos, kuri būtų be apeigų, be ritualų. Tai kiekvienos religijos esminė dalis.
O kam tie ritualai reikalingi? Tai yra būtent darnos ir susiderinimo su pasauliu veiksmai. Pavyzdžiui, mūsų apeigose deganti šventa ugnis. Juk net mūsų pačioje kalboje viskas nuostabiai atsispindi: žodis kurti - žmogus kuria ugnį, bet tas pats žodis reiškią ir kūrybą. Vadinasi, jis kuria ugnį, bet sykiu jis kuria pasaulį. Dėl to ugnis mūsų tradicijoje buvo švenčiausia ir kaimo žmonėms, ir valdovams.
Šventaragio slėnyje degė amžinosios ugnies aukuras... Užgesino tą ugnį, labai blogai padarė. Dabar noriu tiesiog pasiskųsti. Vilniuje, po Katedra, yra amžinosios ugnies aukuro dalis. Pirmas dalykas - ten įsitaisė bažnyčia. Tegu ji ten būna, bet ji nerodo jokios pagarbos tam, kas buvo prieš ją - lietuviams švenčiausia vieta. Švenčiausia, suprantate? O dabar, sako, ten daro granitinę apdailą ir tuose požemiuose ketina laikyti visą savo turtą ir jau betonu uždengė visą aukurą.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (11)
Pagonybe tai musu tikrasis tikejimas
11 Antradienis, 28 Sausis 2014 16:55
Labai saunu ziureti savo Lietuviu apeigas(pagoniskas).
P.S. Krikscionybe buvo priimta politiniais sumetimais ir yra prievarta primesta.Slove senajam Lietuviu tikejimui - Pagonybei.
Šaunuoliai
10 Antradienis, 23 Balandis 2013 14:12
Ačiū šiems žmonėms, kad puoselėja mūsų protėvių tradicijas, pagonybę, senovės papročius, linkiu stiprybės ir kuo daugiau viešinti per televizija kitais būdais ypač jaunimui kuris jau šiais technologijos progreso laikais pasidomėję gali realiai suprasti kokia istorija buvo, yra ir ką iš mūsų pavogė krikščionys brukdami per prievartą savo tikėjimą.
Puiku
9 Sekmadienis, 31 Liepa 2011 14:59
Sitose apeigose man truko sventiskumo ir reiksmingumo, taciau bet kokiu atveju visa baltiska veikla labai gerbtina. Noreciau ir as buti arciau viso to, bet yra labai mazai informacijos, kaip galima butu tapti to dalimi. Bukite arciau lietuviu, "istrinkite" kaip nors kasdieneje zmoniu veikloje, kad jie ne tik per TV suzinotu, kad yra kazkur kazkoks burys, kuris karta i metus kazka suorganizuoaj, o kiti pasakoja ar yra girdeje, kad ir vestuves kelia... Sekmes :)
Jungtuviu apeigos
8 Antradienis, 24 Gegužė 2011 23:42
Truko silumos, drasos ir atsakingumo jausmo uz tai ka daro Trinkuniene issamesniu paaiskinimu kaip, kas ir del ko juk jie sieja savo gyvenimus 2 tampa vienu apeigos jiems turi suteikti stiprybes
Dievas yra ten, kur tu gerai jautiesi...
7 Trečiadienis, 22 Rugsėjis 2010 21:23
Gal ir netikiu gausybe senųjų lietuvių dievų... tačiau tikiu jais kaip nepaaiškinamų gamtos reiškinių metafora... Dievas ten, kur tu gerai jautiesi...

Taip pat man miela laikytis senųjų lietuviškų tradicijų, kupinų prasmingų reikšmių, kurios yra persipynusios su protingais gamtos dėsniais...

Labai džiaugiuosi, kad yra žmonių bandančių gaivinti ir išsaugoti senąsias lietuvių tradicijas. Linkiu kuo didžiausios sėkmės ir kantrybės kurstant amžinąją ugnį... kuri, manau, irgi yra labai graži senųjų lietuviškų tradicijų metafora. Linkiu ir toliau nepamiršti, kas mes esame... kokie buvo mūsų protėviai...
Pagonybe
6 Pirmadienis, 24 Gegužė 2010 20:30
Esu ateistas. Bet matydamas pagoniskas apeigas jauciu ,kad savo vaikus mokyciau senosios musu religijos. Krikscionybe mums svetima fanatiku, vergu religija. Jai norime buti laisvi ir stiprus turime grizti prie savo tikru tradiciju. Tai yra tikras paveldas.
saunuoliai
5 Pirmadienis, 26 Balandis 2010 16:54
labai grazios jungtuves :) aciu Trinkunams, kad nenuilsdami puoseleja primirstas musu Tautos tradicijas.
...
4 Ketvirtadienis, 04 kovas 2010 08:05
Pasakyčiau, kad asmeniškai, man atrodo, kad krikščionybė yra tikrų tikriausia bigotrija. Nė viena kita religija pasaulyje nėra tokia fanatiška, kaip krikščionybė. Fanatikai tik naikina darną ir griauna senovinę tvarką.
...
3 Pirmadienis, 01 Vasaris 2010 00:29
Pritariu. Ir džiaugiuosi,jog Lietuvoje yra tokių žmonių,jaunieji iš reportažo,kad nepasiduoda daugumos nuomonei,o galvoja sava galva ir renkasi kas jiems atrodo,mano nuomone ir yra teisinga.
Koks dar laiptelis aukstyn, krikscionybe
2 Ketvirtadienis, 15 Spalis 2009 19:34
Algis
Koks dar laiptelis aukstyn, krikscionybes misija yr ta kad kuo daugiau visko valdyti, taip pat ir zmones, gi koduotas zodis aveles- paaiskinimas tai tokie amones kurie patys negalvoja yr vadinami avimis o uz juos galvoja baznytininkai ir susisluoja tu aveliu gera.
visos religijos yra filosofija ir simbol
1 Ketvirtadienis, 15 Spalis 2009 17:48
visos religijos yra filosofija ir simbolika.ju nereikia suprasti tiesiogiai. o krikcionys kurie smerkia pagonybe tera tamsuoliai neispruseliai ir fanatikai.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: