Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 20 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308563

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Darna PDF Spausdinti Email
Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Penktadienis, 06 Lapkritis 2009 23:13

 Jonas Trinkūnas

Lietuvių kalba išsaugojo ne tik senąsias kalbos, bet ir mąstymo formas.
Naujoji civilizacija tik  palyginti neseniai ėmė įtakoti lietuvių kalbą, mąstymą bei pasaulėjautą, ypač per rašytinį ar spausdintą žodį. Norint pažinti senųjų lietuvių arba baltų pasaulėžiūrą, reikia pasigilinti į žodyną, išlaikiusį unikalų dvasinį paveldą.

Darna laikytina vienu iš svarbiausių raktinių lietuvių žodžių, nors pats žodis nėra senas.  Mat darnos, arba harmonijos, idėja persmelkia lietuvių kalbos ir pačios kultūros visumą. Tai nėra kažkas unikalaus, nes darnos siekį rasime ir kitose kultūrose. Darna reiškiasi ne tik žmogaus gyvenime, bet ir jį supančioje gamtoje, o taip pat ir pačiame kosmose  Bet ypač svarbu tai, kad lietuvių žodis darna susijęs su kitais bendrašakniais žodžiais, sudarydamas tarsi išsišakojusį medį. Šį medį galima pavadinti darnos medžiu. Deja, šis medis nesužydėjo tokiais žiedais, kaip Indijos dharma, nes buvo sustabdytas pakeliui.

    Darnos medžio šaknis yra žodis darbas. Jis išsišakoja tokiais žodžiais kaip užderėjimas, suderėjimas (vestuvėse), derlius, dermė (muzikinė), dora (moralė) ir kt. visų šitų žodžių kilmė yra darbas, arba aktyvumas.  Darna - tai nuolatinė siekiamybė visose gamtos ir žmogaus gyvenimo srityse.
    Lietuvių mitai ir sakmės pasakoja, jog pasaulį kuriantis Dievas dirbo lygiai taip pat kaip žmogus. Pasaulis nuolat kuriamas darbu. Bet darbas nėra vien mechaninis tam tikro uždavinio atlikimas. Darbas mūsų protėviams buvo gyvenimo būdas, apimantis visą žmogaus egzistenciją ir įvairias gyvenimo sritis. Liaudies dainos apie žemės darbus kupinos džiaugsmo ir pasididžiavimo darbo vaisiais. Viena Dzūkijos kaimo moteris sakė: ”Darbas – tai mano malda, o daina yra žmogui ir sveikatą”. Žemdirbys derino savo darbus su gamtos jėgomis, su jų kaita ir kalendorinėmis permainomis. Svarbus buvo  supratimas, jog visa, kas gyva, priklauso vienai šeimai arba bendruomenei.
    Svarbiausia darnos išraiška yra gyvybė ir augimas, kuriuos matome gamtoje. Javų  derėjimas reiškia augimą ir brendimą sukultūrintoje gamtoje. Užderėjimas duoda derlių. Derlius taip pat vadinamas derme. Augimas kaip derėjimas ar derlė yra pagrindinis harmoningo pasaulio būvis. Tokį pasaulį vadiname darniu pasauliu. Lietuviui javai buvo svarbiausias maisto šaltinis. Žemdirbio darbų svarba atsispindi javapjūtės papročiuose ir dainose, išlaikiusiose šventumo dvasią iki šiol.Nuimti javų derlių reiškė su-doroti derlių. Kaip matome, javų auginimo ir javajiūtės
žodžiai rodo žmogaus darbų ir  gyvosios gamtos bendrumą. Pasaulio medis taip pat dera. Žmogus augdamas taip pat išgyvena  derėjimą ir darną.
    Lietuvių kalba ir pasaulėžiūra rodo, kaip darna skleidžiasi ne tik gamtos, bet ir žmogaus gyvenime – papročiuose, elgsenoje, doroje ir pasaulėžiūroje.
    Vestuvės ir santuoka yra  svarbi ir turininga tradicija, jos tikslas – sukurti ir išsaugoti šeimą. Čia vėl regime darnos medžio leksinius išsišakojimus, rodančius vestuvių reikšmingumą. Vestuvinių papročių pirmosios fazės – piršlybų sutartuvių – senovinis pavadinimas XVI a.tekstuose  buvo dorai.  Žodžiai  doroti  ir su-doroti  reiškia  svarbų vestuvių ritualą arba jų rezultatą. Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne yra gerų  pavyzdžių: “Bebylojant, rodą bebraukiant apie sudorojimą jaunos  poros” (t.y. apvesdinimą) ;“Užauginęs sūnužėlį, neketa doroti”(vesdinti); “Jospi
piršlius siunč, su ja dorus geria, potam svodbą pakel”.
     Darna, dermė – tai vienybė, taika ir harmonija. Derėti – tai sugebėjimas gyventi kartu, atitikti, būti tinkamam, būti gražiam. Darna tarp žmonių - tai laimė.
      Jeigu kam nors trūksta tokios darnos, jis turi tartis, derėtis, kad būtų pasiekta taika ir vienybė. Gero namams linkėdavo taip: “Dermė tiems namams ir visiems  gyvenantiems” Dora jau  senovėje buvo svarbus baltų dvasinės kultūros žodis, susijęs su darnos idėja. Palaipsniui žodis  dora atsiskyrė nuo tradicinio konteksto ir įgavo prasmę, artimą moralei. Bet dora – platesnės už moralę reikšmės žodis, reiškiantis  ne tik moralę, bet ir apskritai dorumą, gerumą, tikimą, derėjimą. Taigi ir šiuolaikinės  etikos ištakos slypi tradicinėje dorovėje. Dora, jos prigimtis akivaizdžiai rodo etikos pamatus ir kilmę.
    Derėti – tai gerai sugyventi, sutikti, sutarti, tikti, pritikti, būti naudingu, būti gražiu. Jeigo to nėra, reikia vėl “derėtis” – tartis, lygti, daryti taiką, vienybę. Ne kovoti, ne žudyti, bet kurti darną. Moralumas arba dorumas yra darnos broliai. Šios sąvokos susijusios su teisingumu, tikrumu. Artimas žodis  darnas reiškia padorumą, mandagumą arba dailumą.
     Dermė – tai garsų harmonija, muzikos ir dainų  pagrindas. M at darna – tai ne tik pasaulio egzistencijos sąlyga, tai ir pats grožis. Darnus –  reiškia gražus, tinkamas,harmoningas. Dainos darna arba dermė  išreiškia žmogaus ir pasaulio harmoniją. Tai pastebi irme  tradicinėse lietuvių liaudies  dainose. “Nung visi dermingais balsais jam meilingas giesmes darykit”, - sakoma dar 1653 m. išleistoje knygoje). Dainose gamta yra tarsi žmogaus šeimyna, žvaigždės, medžiai – tai šeimos nariai, broliai, seserys ir kt.
 Gamtos ir žmogaus gyvenimo paralelizmas dainose rodo, jog jie priklauso vienai tikrovei.
  Kitose baltų kalbose galime išvysti dar kitus darnos medžio išsišakojimus, praplečiančius semantinį Darnos lauką.   Senųjų prūsų žodis druvis reiškia tikėjimą, religiją, drūtumą. Šis žodis kildinamas iš medžio, kaip pasaulio simbolio, reiškiančio dvasinę tvirtybę.  Tiesiog druvis laikytinas darnos atitikmeniu. Latvių žodis druva reiškia dirvą – darbo lauką, t.y. svarbiausią žemdirbio erdvę.
    Darna nėra pastovi ir nekintama, iš esmės ji priklauso nuo dievų ir žmonių pastangų. Darna nėra žmonių arba dievų gyvenimo tikslas, o tik priemonė išlaikyti gyvybę, apsaugoti ją.   
    Čia reikia priminti dar vieną labai svarbų dalyką apie Darnos esmę. Apie Darną galima kalbėti tik tuomet, kai saveikauja daug įvairių, dažnai priešingų jėgų. Priešingų jėgų sąveika yra kosmoso egzistencijos pagrindas, toks pats principas veikia ir žmonių pasaulyje. Apie tai rašė dar Vydūnas.
    Iranėnų Avestoje teigiama, jog gyvybę sukūrė du dievai – pasaulio kūrėjai.Lietuvių mitologijoje veikia taip pat du dievai kūrėja i- dangaus Dievas ir požemio dievas Velnias. Jiedu tarp savęs vaidijasi, varžosi, bet kaip rezultatas  sukuriama emė, kalnai, upės ir kt. Taigi priešingų jėgų sandūra arba sąveika virsta kūrybiniu aktu.
    Žmogus gyvena, pasaulis egzistuoja  harmoningos priešybių sąveikos dėka,  žmogaus  darnaus elgesio dėka. Tokios priešybių poros kaip šviesa-tamsa, ugnis-vanduo, vyras-moteris  ir daug kitų  nereiškia, jog priešpriešos turi gero-blogo santykį. Opozicnės poros nėra statiškos, jos gali kisti ir augti. Tuo požiūriu nėra nei absoliutaus gėrio, nei absoliutaus blogio, nėra nei absoliučiai gerų  dievų ir deivių, nei absoliučiai blogų dievų ir deivių. Gėris gimsta, kai sąveikauja skirtingos  darną kuriančios jėgos. Blogis  - darnos nebuvimas, kai nepajėgiama kurti darnos. Tai labai akivaizdu gamtos griovime, kai žmogaus aktyvumas nukreiptas prieš gamtą ir jos tvarką.
    Indoeuropiečių kalbų bendrumą atitinka ir idėjų bei sakralinės pasaulėžiūros bendrumai. Dharma yra viena iš svarbiausių Hindų kultūros ir religijos idėjų.Dharma kaip kosminis principas, kaip aukščiausias darnos įstatymas suteikia Hindų civilizacijai indoeuropietišką pobūdį irvientisumą. Filosofiniuose tekstuose Dharma reiškia ‘pagrindą’, ‘įstatymą’, ‘pareigą’, ‘dorumą’ ir kt. Dharma – tai tikrovė, pagrindas,laikantis pasaulį. Etikoje Dharma reiškia ‘tiesą’, ‘teisingumą’. Žmogaus gyvenime Dharma – tai gyvenimo taisyklės, pareigos, apeigos. Sanskritas išsaugojo ir žodžio Dharma semantines ištakas. Žodis Dharma kilęs iš  šaknies dhr, arba dharane, prasme “išlaikyti, tvirtinti, daryti”. Čia aptinkame ir žemdirbiškas ištakas: dhara yra žemė, o dhana – grūdai.  Dharma atsirado panašiu keliu, kaip ir mūsų Darna, tik Indijoje Dharmos idėja galėjo išbujoti plačiausiai.

 Graikų žodis Harmonija ir harmonijos idėja yra vieni iš svarbiausių graikų filosofijoje. Harmonija yra visumos ir dalies, išorės ir vidaus, formos ir turinio dermė.Gyvenimas, moralė, muzika - tai sferos, kuriose pasireiškia harmonija. Daugelis graikų filosofų, tarp jų ir Herakleitas, kalbėjo apie harmonijos idėją. Tad harmonijos idėja labai artima ir lietuvių Darnai. Galima teigti, jog harmonijos arba darnos idėja yra senosios Europos ir indoeuropiečių bendra idėja.
    Įdomu tai, kad iš šakninio žodžio darbas, dirbti atsirado svarbios kultūros sąvokos. Lotynų kalboje iš žodžio colere, reiškiančio ‘įdirbti, arti, garbinti’ atsirado ir žodžiai kultūra bei kultas. Darnos idėja svarbi ir kitose kultūrose. Praeities išminčiai suprato darnos ir sutarimo reikšmę. Konfucijaus knygoje “Li-Czi” sakoma: ”Harmonija – tai kelias, kuriuo turi eiti šio pasaulio žmonės. Kai pavyksta pasiekti vidurio ir harmonijos būklę, gamtoje įsiviešpatauja tvarka ir viskas pražįsta”.
    Indų mastytojas  Jai Swaminarayan apie dabartį sakė : “Šiais ypač jautriais istoriniais laikais kyla poreikis universalios ideologijos, palaikančios ir saugančios  žmonijos egzistenciją. Mūsų kilnieji išminčiai jau nuo vediškųjų laikų teigė, jog tai gali pavykti siekiant  Dharmos.”

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: