Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 109 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
GAMTMELDŽIAI PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 13:23


KAS YRA RITUALAS?

Pranas Autalkis (Mikalauskas) apysakoje „Sidabražolių akėčios“ rašo: „Per Antalkius skubėjo krivulė – sulinkusi, parudusi, šakota, daug ko mačiusi ąžuolinė lazda. Nuo pusės ilgio išmarginta kadagiais, sidabražolėmis, eglaitėmis /.../ Iš kiemo kieman krivulę nešiojo triukšmaują vaikai...“
Kaimo susirinkimas – taip pat krivulė. O šiandienines mūsų gamtmeldžių žinias praneša irgi „Ramuvos krivulė“. Koks gražus ir daugiareikšmis žodis! Ir labai aiškus, nors to žodžio kontekstas – vis kitas.


Bet grįžkime prie tos išgražintos lazdos. Turbūt panašią lazdą laikė savo rankose ir Jonas Trinkūnas, kai visi gamtmeldžiai paskelbė jį savo kriviu. Šitaip prasideda ritualai. Lazda yra pradžia: pamatai lazdą, keliaujančią per kaimą, ir žinai, kur reikia eiti. Pamatei lazdą krivio rankose ir žinai, kad kažkas prasideda. Gražu ar ne? .. Visai neseniai buvau Ricielių kaime, kuris jau nebe Varėnos rajone. Jis garsus tuo, kad prieš karą čia buvo pastatyta labai graži pradinė mokykla. Ir dabar ta mokykla gyvuoja, turi kuklų muziejų, kurį įkūrė mokytoja Marija Grėbliūnienė. Bet labiausiai mane nustebino tai, kad ir šiandien šioje mokykloje pamokų pradžią paskelbia  ne elektrinis, o paprastas vario varpelis. Išgirdau – ir rodos, sugrįžau į 1960-uosius metus, į savąją mokyklą, kuri labai toli nuo Ricielių. Tas pats malonus skambesys, ta pati nuotaika. Panašiai mus veikia muzika, ir šulinio svirties girgždėjimas. O juk senųjų švenčių ritualai ir apeigos saugo senąjį patriarchalinį gyvenimo būdą. Todėl ir sugrąžina mus į tą nutolusį  ramų gyvenimą, todėl ir praturtina mūsų sielą. Kiekvienas ritualas svarbus yra tuo, kad suvienija žmones, tarsi priverčia visus tuo metu elgtis vienodai. Žinoma, kiekvieno ritualo tikslas yra labai konkretus.


Praėjusią vasarą teko laimė pirmą kartą pamatyti, kaip užkuriama prosenovinė ugnis titnago, skiltuvo ir pinties pagalba. Didelio kruopštumo, specifinių įgūdžių ir susikaupimo reikalauja šis darbas, todėl kai kurie veiksmai atrodo išties rituališki. Ir tai yra gerai, nes šventos ugnies įžiebimas – ne kasdienis darbas. Jeigu paskubėsi, gali ir nepasisekti. Ir jeigu jauti, kad to išties sudėtingo darbo rezultatą sąlygoja ne tik įnagių tobulumas, ne tik įgūdžių tikslumas, o dar kažkas – šitaip ir atsiranda rituališki judesiai, kuriuos snobas, žinoma, gali pavadinti prietarais. Bet štai kas svarbu: visi, stebėjusieji šį prosenovinį ritualą, šventai tikėjo kiekvieno judesio tikslingumu, tik žiūrėjo ir laukė... Ir Dzūkijos nacionalinio parko amatų meistras Romas Norkūnas tą vakarą prie Grūdos upės jau buvo panašus į žynį, kuriam leista žinoti daugiau nei kitiems. Mes tarsi sugrįžome į žmonijos vaikystę, ir per keletą minučių priartėjome prie senosios išminties... O gal panašiai atsitinka, kai gamtmeldžiai bando susikalbėti su savo dievais? Sunku vertinti, bet nei apgavystės, nei demagogijos čia nėra.



*   *   *
   Bent kiek pabendravus su gamtmeldžiais - senojo baltų tikėjimo išpažinėjais - darosi aišku, kad kukli jų veikla yra gerbtina ir godotina. Jie turi ateitį. Bet susiburti į kažkokią vieningą struktūrą gamtmeldžiams dar sunkoka. Čia daug laisvės ir improvizacijos. Todėl gamtmeldžių yra daug daugiau, nei gali suskaičiuoti kokia nors statistika. Kartais atrodo, kad į visą gamtmeldžių judėjimą galima žiūrėti kaip į teoriją, gerokai atsietą nuo konkretaus mūsų gyvenimo. O melstis galima vienumoje, žiūrint į besileidžiančią saulę arba į mažą lauželį. Jokia religija tokiai meditacijai netrukdo.

 

 

 

 



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
dar
4 Trečiadienis, 30 kovas 2011 13:25
Valsybingumo čia nereikėjo: kraštai priklausė giminėms, gentims, o jų išrinktiems išminčiams ( monarchams: mon - protas, archi - aukščiausias) buvo patikėtas ir valdymas. Tik retais atvejais jie "valdydavo" iki mirties, o titulų paveldėjimas atneštas krikštytojų: teises, kaip taisyklė suteikdavo rikiams - karo vadams, kurie pirmiausia pasitikdavo priešą, ir būdavo suviliojami pasiūlymu per amžius tapti žemių savininkais...
ne gamtmeldžiai
3 Trečiadienis, 30 kovas 2011 13:24
Tikėjimas neleido nei aukoti protėviams, nei valgyti patiems gyvo kraujo. Plėšiant Baltų kraštus buvo skleidžiamas melas, kartu buvo naikinamas tikėjimas ir peršamas valstybingumas, kaip civilizacijos požymis.
Tad Gamta buvo svarbi tik kaip gyvenimo aplinka, paveldėta iš dievų - protėvių. Gyvieji dievai - tėvai, akylai sekė, kad nebūtų nusižengiama tikėjimo nuostatams, o sąžinė išliktų visų poelgių matu.
Perkūnas, beje, paskutinysis žemėje gyvenęs protėvis. Jis žinomas ir garbinamas iki šiol ir Indijoje, ir Persijoje, ir Rusijos sentikių...
Fizinę nepriklausomybę mes jau turime
2 Trečiadienis, 11 Lapkritis 2009 00:02
Fizinę nepriklausomybę mes jau turime kelis dešimtmečius.Ir kaip žavu matyti,kad ilgus šimtmečius negailestingai kapotas Žaltys vis dar gyvas,po truputį atsigauna ir kelia Lietuva iš pelenų dvasiniam atgimimui.PERKŪNAS SUGRĮŽTA!!!
taip, jie atsisako savo sielos, kuri evo
1 Antradienis, 10 Lapkritis 2009 01:24
taip, jie atsisako savo sielos, kuri evoliucionuodama per reinkarnacijas, taptu nemirtinga.
dievas "susilieja" su jo siela, panasaiai, kaip meseedis "susilieja" su bifšteksu.
kaip Danguj, taip ir Žemej.
nemokamas suris - tik spastuose.
kai aukojamas zmogus (pries jo valia), atliekami ritualai, kad jo siela nepaspruktu nuo "dievo"
krikscioniski laidojimo ritualai irgi skirti numirusio sielos "susiliejimui" su "dievu"
kai zmogus (zynys, ar kas jis bebutu) au
0 Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 19:51
kai zmogus (zynys, ar kas jis bebutu) aukoja ne save o kita zmogu, tai yra ritualine zmogzudyste.
jei save - ritualine savizudybe

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: