Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 47 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6212139

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuviai Pasaulio Religijų Parlamente Melburne PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Pirmadienis, 14 Gruodis 2009 18:28

    Gruodžio 3 - 9 dienomis Melburne susirinko Pasaulio Religijų Parlamentas (The Parliament of the World‘s Religions) - didžiausias pasaulyje religijų atstovų susiėjimas. Pirmą kartą Parlamente dalyvavo ir Lietuvos atstovai, o didžiojoje Parlamento rūmų fojė greta kitų tautų vėliavų kabėjo ir Lietuvos vėliava.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

    Pasaulio Religijų Parlamentas pirmą kartą buvo sušauktas 1893 metais Čikagoje pasaulinės mugės proga. Parlamentas sumanytas kaip galutinio pasaulio sukrikščioninimo renginys. Tuo metu manyta, kad tėra viena neklystama religija arba ideologija. Parlamente dalyvavusių nekrikščionių buvo mažuma, tačiau istorinė induisto Svami Vivekanandos kalba padėjo amerikiečiams suvokti, jog ir kitos religijos turi vertę, ne tik judėjų ir krikščionių dvasinės tradicijos. Jis kalbėjo: „Šventumas, skaistumas ir labdara nėra kurios nors vienos išrinktosios religijos nuosavybė. Sakau jums - ant kiekvienos religijos vėliavos turėtų būti užrašyta: „Padėkime, bet ne nukariaukime“, „Harmonija ir taika, o ne ginčai ir vaidai“.
    Planetą ir žmoniją vis labiau jaučiame ir suvokiame kaip visumą, kurioje reikia ne tik gyventi, bet ir visiems sugyventi. Ekumenizmas jau dabar peržengia krikščioniškųjų religijų ribas. Mes, lietuviai, pasauliui galime priminti, ką skelbė valdovas Gediminas Vilniuje XIV a. pradžioje, pripažindamas teisę tautoms turėti skirtingus papročius ir tikėjimus. Jis taip pat patvirtino žmonių vienybę: „ir visi turime vieną Dievą“. Deja, Europoje taip manančių valdovų tuo metu, atrodo, daugiau ir nebuvo. Turėjo praeiti keletas amžių, kad tokia Gedimino nuostata taptų priimtina visuomenei. Atėjo laikas, ir atsirado Pasaulio Religijų Parlamentas.
    1993 metais buvo nuspręsta paminėti pirmojo Parlamento šimtmetį. Šį kartą Parlamento tikslai jau buvo visai kitokie - į Čikagą buvo sukviesta 125 įvairių religinių grupių šeši su puse tūkstančio atstovų ir vadovų. Be didžiųjų religijų, į Parlamentą buvo pakviesti ir pagoniškųjų  religijų atstovai. Pagaliau buvo pakviesti ir Amerikos indėnai (Nativ Americans), nors prieš šimtą metų į Parlamentą jų niekas nekvietė. O tuo metu indėnams buvo tiesiog draudžiama praktikuoti etninę religiją. Bet ir šį kartą pagonių pasirodymas sukėlė sumaištį ir protestų. Pavyzdžiui, graikų ortodoksų atstovai paliko Parlamentą, protestuodami prieš naujųjų pagonių dalyvavimą. Prieš Juodųjų musulmonų dalyvavimą protestavo žydų atstovai. Tačiau dominavo nuostata, jog pasaulinės krizės akivaizdoje visi dvasiniai judėjimai turi vienytis. Dalai Lama pabrėžė: “Daugelis mano, jog būtent jų religija yra geriausia. Aš jaučiu, jog man geriausias yra budizmas, bet aš nemanau, jog budizmas yra geriausias visiems kitiems.”
Svarbiausias 1993 m. Parlamento dokumentas buvo priimta „Visuotinės etikos deklaracija“. Joje teigiama, kad skirtingų, kartais priešiškų religijų santykiai turi būti grindžiami visiems priimtinais visuotinės etikos principais.
    1999 metais Parlamentas rinkosi Keiptaune (7000 dalyvių). Čikagos patirtis parodė, kad reikia kurti tarpreliginius santykius, mažinti įtampą ir plėsti visuotinės etikos erdvę. Taigi susitikimas Pietų Afrikoje tapo religijų bendravimo ir bendradarbiavimo Parlamentu.
    2004 metais Parlamentas vyko Barselonoje. Susitikimo šūkis buvo „Takas, vedantis Taikon“.
Parlamento vadovai paragino dalyvius kalbėti ne tiek apie tai, ką pasaulis ir valstybės turi daryti, bet apsikeisti patirtimi ir savo bendruomenėms parvežti gerąją patirtį ir idėjų. Barselonoje konfliktinių susidūrimų tarp dalyvių jau nebebuvo ir, atrodo, jau veikė bendravimo ir tarpreliginių santykių etika.
    Vienas iš svarbiausių šių metų Pasaulio Religijų Parlamento Melburne tikslų - aprėpti kuo daugiau žmonijos kultūrų ir dvasinių tradicijų, atsiverti jų įvairovei. Parlamente dalyvavo įvairios pakraipos krikščionių, budistų, musulmonų, induistų, sikhų, zoroastriečių ir daugybės kitų religinių tradicijų dvasinių vadų ir atstovų, pasipuošusių spalvingais ritualiniais drabužiais ir simboliais.
    Žmonija išgyvena ne tik ekonominę krizę, sunkesnė yra dvasinė krizė, kurią įveikti galima tik pasitelkus tautų kultūrų ir religijų patirtį. Parlamente buvo tęsiamas visuotinės etikos kūrimas ir plėtojimas. Kaip vienas iš aktyviausių visuotinės etikos principų formuotojų pasireiškė žymusis šveicarų teologas dr. Hansas Kungas. Veikė net kelios Etikos darbo grupės.
    Dėmesys sutelktas į ypač aktualias pasaulio ekologijos problemas. Parlamentas parengė dokumentą - kreipimąsi į Kopenhagoje vykusią Klimato kaitos konferenciją. Kreipimesi sakoma, jog pasaulio tautų religinės ir kultūrinės tradicijos kūrybingai prisideda sprendžiant žmonijos ekologines problemas.
    Mums, lietuviams, svarbu tai, kad į Parlamentą buvo pakviesti du Lietuvos atstovai - Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir kaunietis etnokultūros mokytojas Artūras Sinkevičius. Kodėl iš Europos pakviesti šie lietuviai? Lietuvos dvasinis paveldas Europos kontekste atrodo gana patraukliai. Lietuviai sugebėjo išsaugoti vieną iš seniausių Europos kultūrų ir netgi religiją. Lietuva turbūt vienintelė Europoje turi Etninės kultūros globos įstatymą, priimtą 1999 m. O 1998 metais Vilniuje buvo sušauktas Europos etninių (pagoniškųjų) religijų kongresas. Šis Lietuvos Romuvos inicijuotas judėjimas apėmė beveik visą Europą, siekdamas net Indiją. Lietuvių patirtis tęsiant senąsias dvasines tradicijas tapo pavyzdžiu daugeliui europiečių, siekiančių susigrąžinti prarastą protėvių dvasinį paveldą.
    Pasaulio Religijų Parlamentas atkreipė dėmesį į lietuvių senameldžių (Romuvos) iniciatyvas ir pasirūpino lietuvius pakviesti į Melburną. Šį kartą Parlamentas daugiau dėmesio skyrė tautų jaunimui ir jų pastangoms išsaugoti protėvių tradicijas. Etnokultūros mokytojo Artūro Sinkevičiaus pranešimas buvo apie tai, kaip jo mokykloje perteikiamos etninės tradicijos, kaip jaunimas noriai mokosi liaudies dainų, šokių ir papročių, dalyvauja vasaros stovyklose. Pranešimo išklausę amerikiečiai pasakė, kad tokią lietuvių patirtį turėtų perimti visų tautų mokyklos. Atrodo, jog platesnis jaunimo įtraukimas į Parlamentą padės sėkmingiau spręsti religijų sugyvenimo ir bendradarbiavimo problemas.
    Krivis Jonas Trinkūnas papasakojo apie lietuvių kovas už laisvę ir pastangas iūsaugoti senąjį tikėjimą, apie tai, kad šiandien Lietuvoje sėkmingai atgimsta senoji religija. Daugeliui klausytojų tai buvo didelė naujiena. Jie labai stebėjosi lietuvių atkaklumu ir pasišventimu ginant savo dvasines tradicijas. Parodytas filmas (sutrumpinta versija) apie šių metų Lietuvių dainų šventę tiesiog sužavėjo žiūrovus. Australai pasakė: “Jūs, lietuviai, turite tokių vertybių, kad net pavydas ima.“
    Parlamento vadovybė, susipažinusi su lietuvių Romuvos veikla, nutarė įtraukti lietuvius į Parlamento Etninių religijų grupę (Indigenous Religions). Tai buvo nauja Parlamente suformuota grupė. Prie etninių religijų priskirti tie judėjimai, kurie glaudžiai susiję su vietinėmis istorijos ir religijos tradicijomis. Tokiomis nelaikomos neopagoniškosios organizacijos, kurių daugiausia yra Amerikoje, jie nesulaukė tokio Parlamento dėmesio, kokio sulaukė etniniai judėjimai. Reikia manyti, kad toks dėmesys, parodytas Lietuvių etninei religijai, yra ženklas, jog pripažinimo sulauks ir kiti europiečiai, kurie lietuvių pavyzdžiu plėtoja veiklą prikeldami savo dvasines tradicijas.
    Parlamentas visą savaitę dirbo milžiniškame Melburno parodų centre, plenariniuose posėdžiuose dalyvaudavo iki 10 000 žmonių. Moderniose patalpose veikė šimtai darbo grupių.
    Pasveikinti Parlamentą atvyko Dalai Lama. Jis pasakė optimistinę kalbą apie tai, kad šiuo sunkmečiu ypač svarbus toks kūrybinis įvairių tautų ir tradicijų bendradarbiavimas ir bendravimas. Jis padėkojo Parlamentui už svarų indėlį kuriant taikų pasaulį.
    Religijų Parlamento veikla parodė, kad žmonija vienijasi, siekdama įveikti įtampą ir nesutarimus.


Jonas Trinkūnas

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
Lietuviai nebuvo issigalvoje atskiros religijos
5 Ketvirtadienis, 17 Vasaris 2011 16:57
Manau lietuviai nebuvo issigalvoje kazkokios atskiros religijos.Tai bendra su daugeliu tautu religija,kurie garbino Perkuna.Panasiai kaip krikscionybe dabar.
Atstovavo pagoniški "funcionieriai"?
4 Pirmadienis, 28 Gruodis 2009 12:04
Romuviai labai nenori pristatyti savo religijos Lietuvoje. Lengviau išaiškinti savo "religiją" kitataučiams :-]
Dalyvavau keliuose romuvių forumuose. Užteko užduoti tik kelis klausimus ir forumai užsidarė.
Blogai kai žmonės imasi veiklos, kurios nesuvokia.
Taip pat ir Jonas Vaiškūnas. Tikri dva
3 Antradienis, 15 Gruodis 2009 05:11
Edvardas
Taip pat ir Jonas Vaiškūnas. Tikri dvasiniai lyderiai. Gerbiu ir lyguojuosi.

Beje gerbiamas, Jonai, Mes taip pat matom tą globalizaciją, jaučiam jos baisę griaunamąją jėgą. Nenorim šito, dėl to ir ieškom ir atradom. Ir nepaleisim daugiau. Turim būti greta, kartu. Kitaip mes nelaimėsim. Neatsilaikysim. Bet tikėsim, kol gyvi būsim. Ir eisim link, kad ir kaip sunku būtų.
Manau jis tinkams žmogus, tinkamoje vie
2 Antradienis, 15 Gruodis 2009 04:40
Edvardas
Manau jis tinkams žmogus, tinkamoje vietoje. Palaikau ir lenkiuosi.
Vėl ir vėl sveikinu Trinkūną, tai jo
1 Pirmadienis, 14 Gruodis 2009 20:49
BituteKu
Vėl ir vėl sveikinu Trinkūną, tai jo veiklos vainikavimas.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: