Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 124 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6026702

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Baisūs vandalizmo darbai PDF Spausdinti Email
Parašė   
Pirmadienis, 09 Vasaris 2009 18:00
BAISŪS VANDALIZMO DARBAI Visdėlto "vandalų smurtas" nesibaigia tuo keistu gyventojų džiūgesiu. Pasižiūrėkime, kaip tie "barbarai" elgiasi užkariautame krašte:

1) Per baisųjį birželį mūsų tautos viršūnė iš pasalų, naktį už­klumpama, duodamas pusvalandis susikrauti, išvežama žiauriems darbams į nepakeliamą šaltį, kur per kelis metus 90% žūsta. Ką žiauresnio darys tie "laukiniai vandalų banditai" ? Ogi štai: Romėnų engėjams, dvarų savininkams, siūlomas pasirinkimas, - laisvai keliauti į keturias pasaulio šalis, kur tik akys veda, arba pasilikti bernauti tiems, kuriuos jie išnaudojo (Victor Vitensis I. 13, Procope V. I. 5.). Čia netikėtai pamatome Genčiarikį turėjus neblogą jumoro pajautimą.

2) Krikštydami prūsus, kryžiuočiai išžudo, prieš tai juos žiau­riai iškankindami, mūsų Arijų dvasiškius. Ką baisesnio sugalvos "barbarai vandalai" ? Ogi visa katalikų dvasiškija suimama ir deportuojama Sardinijon į vienuolynus, kur jie sau ramiai, vanduolių netrukdomi, rašinėja juodžiausius pranešimus apie "vandalizmą".

3) Arabų fanatikai, užėmę Aleksandriją, sudegina neapsakomos vertės seniausią pasaulio biblioteką. Hitleris suruošia viešus knygų deginimo festivalius. Kaip elgėsi mūsų jūrininkai, kad palaikytų savo "vandalizmo" reputaciją? Genčiarikis, po trijų metų apgulos paėmęs Hipponą, uždraudžia paliesti bent vieną lapelį tos didelės bibliotekos, neišskiriant ir savo aršiausio dvasinio priešo Sv. Augustino raštų, ir taip visi šio pastarojo darbai išlieka civilizuotam pasauliui in extenso*. Jei kas taip gerbia knygą, įrodo, kad patsai didžiai raštingas. Ką dar besugalvos mūsų karalius, kad užsitarnautų istorijoje negarbingiausią vardą?

4) Ogi, užėmęs sostinę Kartageną, pirmu savo žygiu uždaro pagarsėjusią "Via Coelestis" - dangiškosios deivės gatvę. Tai naktinių linksmybių centras. Visi girdėjome apie romėnų orgijas ir plunksna neaprašomus iškrypimus. Jokie šių dienų palaidžiausi užkampiai jiems negali prilygti. Rezultatas? Salvinus ji taip nusako:

"Pas gudus (Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje) tiktai romėnai gyvena palaidą gyvenimą, - pas vanduolius gi net patys romėnai sutvarkyti!" "Barbarai" moko "civilizuotus"... Neblogai. Jei nustosime vartoti tuos nuvalkiotus žodžius ir sąvokas, Romos propagandos sukurtas, pamatysime, kas vyko iš tikrųjų: tai buvo dviejų pasaulėžiūrų kova,- padorių, dievobaimingų lietuvių Arijų prieš ištvirkėlius pagonis, Italijos miestelėnus. Poetas Ovidijus, ištremtas Panonijon ir pagyvenęs mūsų vanduolių tarpe, taip susižavėjo aukštu moralės lygiu ir pavyzdinga šeimos bei socialine santvarka, jog išmoko net kalbos ir parašė lietuviškai ilgą odę "barbarų" garbei, statydamas juos pavyzdžiu romėnams. Tas jo kūrinys "žuvo", o liko tik blankus perpasakojimas.

5) Paskutinė betgi Genčiarikio nuodėmė pati juodžiausia:

oficialiai panaikinus katalikybę, bažnyčios nugriaunamos, o Arijų tikybos apeigose karalius įveda lietuvių kalbą! ("vanduolių" kalbą).

Štai! Romos bažnyčia šaltai ir galutinai nuneigiama. Vanduoliai skelbia jai karą ir laimi. Čia ir glūdi to per 1500 metų nesibai­giančio "vandalizmo" klyksmo paslaptis. Tik paklausykime Romos vyskupo Posidijaus tų pačių, tik atpasakotų, įvykių aprašymą: "Vandalai atvykę atneša visur kur tik praeidami, suirutę, žudynes, plėšikavimą ir aibę baisiausių bėdų, neatsižvelgdami nei amžiaus, nei lyties, nepasigailėdami nei dvasiškių, nei šventųjų indų, netgi nei bažnyčių".. ."Nė vieno fakto, nė vieno įrodymo", pastebėkime, o tik tušti pikti apibendrinimai,- ir taip per puslapių puslapius, ir per amžių amžius...

Atrodo, aukso indų konfiskavimas čia ir buvo aršiausia pasi­piktinimo priežastimi. Kryžiuočių plėšimus mūsų turtingų Arijų bažnyčių čia, aišku, nedera minėti, juk tie šventieji vyrai turėjo iš anksto suteik­tą popiežiaus dispensą...

Šitaip mūsų Gintaro Kelio, Olbijos ir Dunojaus jungtinių laivynų admirolo asmuo iškyla naujoje šviesoje. Tai pirmas bekompromisinis patriotas, sąmoningai tautinės minties vedamas Arijų tikybos šulas. Jis griežtai atmeta svetimą ištvirkavimo, kyšininkavimo, tautos ir tėvynės išpardavinėjimo "kultūrą". Kiti mūsų karvedžiai, varulių, vyčių - gudų, ostro - gotų karaliai prisitaiko, pripažįsta imperatorių ir popiežių, ir už tai gauna valdyti Romos imperijos dalis leno teisėmis, iškyla jos armijų vyriausiais karvedžiais. Ne jis. Jam Roma ir katalikybė paliks lemtingais amžinais priešais.

Todėl jis užantspauduotas istorijoje "vandališku barbaru".

Skelbiama www.lietuvos.net leidimu

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: