Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 5 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Senovės lietuvių astronomija PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Astrologija,astronomija
Trečiadienis, 25 Lapkritis 2009 16:37

Žmonės manė, kad Mėnulis turi įtakos augmenijai – augalai greičiau auga naktį, kai danguje Mėnulis. Geriausias laikas būdavo Mėnulio didėjimas ir pilnėjimas, jam didėjant auga javai, vaikai, gyvuliai ir pan. Žemdirbiai stengdavosi sėti javus, sodinti daržoves per Mėnulio priešpilnį, nes manė, kad kaip padidės Mėnulis, taip augs pasėliai ir sodiniai. Kai kurie žemdirbiai sėją stengdavosi pradėti ir baigti per pilnatį anksti rytą. Per delčią būdavo sėjami rugiai, kviečiai, žirniai, tada buvo manoma, kad jų nepuls kirmėlės.
Mėnulio jaunatis ir pilnatis buvo laikoma geriausiu laiku. Šios dvi fazės buvo siejamos su atsijauninimu, sveikata. Jaunas Mėnulis laikomas jaunystės, o pilnatis – grožio ir gerovės simboliu. Įsižiūrėję į jauną ar pilną Mėnulį, žmonės matydavo įvairius atvaizdus, kurie aiškinami skirtingai. Vieni sako, kad mėnulis yra našlaitės atvaizdas, kiti – kad nubausta už savo tuštybę mergina arba mergina su naščiais, kuri keikusi Mėnulį, kad jis tamsiai šviečia, dar kiti sako, kad mergina, negalėdama apsiginti nuo velnio, pradėjo šaukti: ,,Mėnuli, tėveli, apgink mane nuo neprietelių!”, ir Mėnulis ją paėmė. Iš mėnulio išvaizdos buvo buriama apie orą, pavyzdžiui, balti ratai apie mėnulį pranašavo šalčius. Buvo manoma, kad verpti geriausia pradėti per pilnatį, tada darbas puikiai seksis, siūlai netrukinės ir nesisuks. Žvejai tinklus megzdavo prieš pilnatį, manydami, kad žuvų bus pilnas tinklas. Užgimusi jauną Mėnulį žmonės sveikindavo giesmėmis, rateliais, vyrai nusiimdavo kepures, kalbėdavo įvairias maldeles, pavyzdžiui:

,,Tegul bus pagarbintas jaunas Mėnesėlis!
Tau ant dangaus su žvaigždėmis, man ant žemės su žmonėmis.
Tau ant dangaus su šviesybe, man ant žemės su linksmybe.
Tau pilnatis, tau sveikata.”
Arba:
,,Jaunas mėnuo Kunigaikšti!
Tau pilnų ratų, o man sveikatų
Tau sudiltie, tau gyventie.”

Panašių maldelių buvo labai įvairių.
Apie Mėnulio užtemimus sukurta daug tikėjimų, kuriuose sakoma, kad užtemimo metu jį pagrobianti kažkokia antgamtinė būtybė.

Žvaigždės ir žvaigždynai
Žmonės labai mylėjo žvaigždes, joms meldėsi, apie jas dainavo dainas, įpynė į pasakas. Iš žvaigždėto dangaus žmonės būrė apie derlių ir orą, tokių burtų yra labai daug ir įvairių. Daugiausia žmonės stebėjo žvaigždes žiemą, kada ilgos naktys. Naktį atsikėlęs iš miego šeimininkas ar jo žmona žiūrėdavo į žvaigždes: jei dangus tamsiai mėlynas, o jo skliautas atrodo aukštas, žvaigždės mirga silpnu žalsvu atspalviu, Mėnulis baltas, švarus, ties horizontu kiek suplotas, reiškias bus giedra, šalta. Jei žvaigždės labai mirga, bus dargana. Jei smulkios žvaigždutės nematomos, o matomos tik ryškios, bus lietaus. Uodeguotų žvaigždžių (kometų) pasirodymas žadėjo nelaimę, badą, gaisrą ar pan.
Ilgainiui atsirado tikėjimas, kad kiekvienam žmogui gimus įsižiebia nauja žvaigždė, o mirus nukrenta. Mirdamas žmogus meldėsi žvaigždėm: ,,Dėkoju toms jau žvaigždelėms, kurios dieną, naktį žibėjo ir spindėjo ir ant kurių grožybes aš žiūrėjau, savo akimis veizėjau. Jau daugiau jų nebematysiu jų.
Iš žilos senovės lietuviams buvo žinomas ,,Paukščių takas”. Žmonės tikėjo, kad išskrendantiems žiemai paukščiams kelionėje nereikia maisto – jie ,,Paukščių take”, kitaip dar vadinamame ,,Pieno žvaigždėmis”, susiranda kuo pasistiprinti. Pagal ,,Paukščių tako” padėtį žmonės nustatydavo metų laiką, pagal jo išvaizdą spėdavo orą. Pavyzdžiui, jei ,,Paukščių tako” žvaigždės ryškiai šviečia, bus giedra ( žiemą – šaltis), neryškus jų žibėjimas sako apie artėjančią darganą.
Taip pat gerai buvo žinomas ir ,,Grįžulo ratų” žvaigždynas. Buvo sakoma, kad žvaigždynas Didieji Grįžulo Ratai tai buvę Saulės ratai,o Mažieji Grįžulo Ratai - Saulės dukters. Joms bevažiojant, žirgai pasibaidė , ratai užkliuvo vieni už kitų, apsivertė ir pasiliko stovėti, o Saulė su dukra išriedėjo ir nuvažiavo.
Dar vienas plačiai žinomas žvaigždynas – Sietyno žvaigždynas. Pagal jo padėti žmonės nustatydavo nakties laiką. Žiemos vakarais, Sietynui tekant rytuose, eidavo gulti, o leidžiantis vakaruose, - keldavosi. Iš seno žmonės pastebėjo, kad Sietynas žiemą eina tuo pačiu keliu kaip vasarą Saulė. Jauno Mėnulio pasirodymas ties Sietynu skelbė žmonėms artėjantį pavasarį.
Žemiau Sietyno spindi keturios žvaigždės, vadinamos Šienpjoviais, ir trys įkypai, vadinamos Grėbėjomis arba Mergelėmis. Šienpjoviai danguje pasirodydavo rudenį ir žibėdavo per visą žiemą. Pagal jų padėti žmonės spręsdavo apie ilgėjimą, jos tempus. Iš Šienpjovių padėties žmonės nustatydavo nakties laiką: tuomet jie teka prieš sutemas, o leidžiasi prieš aušrą.
Plačiai žinoma Šiaurės žvaigždė. Kadangi ji nuolat toje pačioje vietoje yra vadinama dangaus vinimi.pagal ją orientuodavosi žvejai ir jūrininkai.
Yra dar daugybė įdomių žvaigždžių ir žvaigždynu, įdomiu jų pavadinimų. Iš šių žvaigždžių mūsų protėviai galėdavo pasakyti daugybę įdomių dalykų.

Kalendorius
Kalendorius – tai ilgu laiko tarpu skaičiavimo sistema, pagrįsta matomu dangaus kūnų periodišku judėjimu. Visi kalendoriai sudaromi stebint dangaus šviesulių – Saulės, Mėnulio ir Žemės judėjimą.
Lietuvoje naudotas kalendoriaus galėjo būti toks: metų pradžia tapatinama su kanopinių žvėrių ruja, po kurios jie meta ragus. Elniai rujoja rugsėjo pabaigoje, nuo to ir kilo vienas jo vardų – rujos mėnuo. Nuo tada skaičiuojamos Mėnulio jaunatys arba pilnatys. Po trijų – žiemos saulėgrįža, dar po trijų – pirmieji pavasario požymiai, po šešių – pats vasarvidis, o devinta mėnesį šakotaragiai susilaukia palikuonių. Žemdirbiai sakydavo, jeigu pavyksta suderinti sėją ir kitus darbus su Mėnulio poveikiu, rezultatai būna patys geriausi. Tačiau bėgant laikui, plintant žemdirbystei , įsigali Saulės kalendorius.
Metiniu Saulės judėjimo ciklu paremta kalendorinė sistema savaime diktuoja keturių pagrindinių metų laikų ir keturių kertinių Saulės kalendorinių švenčių poreikį. Šios kertinės kalendoriaus datos - pavasario saulėgrįža (06 21 – 22), žiemos saulėgrįža (12 21 – 22), pavasario lygiadienis (03 20 – 21), rudens lygiadienis ( 09 22 – 23). Šių datų nustatymas ir apeiginis žymėjimas buvo labai svarbus žmonėms.
Zodiako ženklai
Žmonėms gyvenusiems Lietuvos teritorijoje iš seno buvo pažįstami 12 Zodiako ženklų. Senovėje Zodiako ženklai buvo sutapatinami su tam tikrais žvaigždynais. Kiekvienam ženklui buvo skiriama antgamtinė – mitinė prasmė. Kurios nors planetos buvimas tam tikrame ženkle, žmonių manymu, turėjo įtakos tam tikriems įvykiams Žemėje.
Pasak rašytinių šaltinių, pagoniškoji Vilniaus šventykla turėjo 12 laiptų su aukurais. Kiekvienas laiptas buvo skirtas atskiram Zodiako ženklui. Kurią dieną Saulė įžengdavo į tam tikrą laiptą, skirtą Zodiako ženklui, tą mėnesio dieną ant to laipto buvo deginamas aukuras ir aukojamos aukos.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: