Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 39 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Iš kur atbėga Kalėdų elnias? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Astrologija,astronomija
Šeštadienis, 26 Gruodis 2009 21:46

 
Šie abu istorinių šaltinių paliudyti mitai rodo, kad elnio, Saulės, kalančių kalvių  ir žvaigždėto dangaus vaizdinių jungtis nėra atsitiktinė. Elnio, atnešančio arba sugrąžinančio Saulę, vaizdinys siejasi su įvairioms Europos tautoms žinomo Kalėdų senelio – Švento Mikalojaus, Santa Klauso ar kitaip vadinamo Kalėdų globėjo, atvažiuojančio elniais, vaizdiniu.  Jei elnius čia atitiktų Skorpiono žvaigždynas, tai Santą Klausą turėtų atitikti pati Saulė. Raudonus rūbus dėvintis ir dovanas dalijantis herojus,  tokiu atveju, būtų ne kas nors kitas, o sugrįžtanti Saulė. Lietuvių dainose tiesiogiai išsitariama, kad atriedanti Saulė dalina dovanas:

 
Kas tar teka per dvarelį

Saulala riduolėlā, saulalā!

Kų tar neša takėdama?

Saulala riduolėlā, saulalā!

Neša rytų takėdama

Saulala riduolėlā, saulalā!

Kų tar neša tekėdama?

Ataneša davanėlių.

Kam paduosi davanėlas?

Kų patiksiu pirmam ryti.

Pasitikau šešurėlį,

Atadaviau davanėlas,

Dekavoja davanėlas.

 
Ir lietuviškų kalėdinių dainų veikėja Kalėda, atvažiuojanti ratais ir dalinantis dovanas Kalėdų senis, regis yra ne kas kitas, o pati Saulė. Saulės vadinimas Kalėda folklore, gali būti pagrįstas garsine sąsaja su kalimo veiksmu: Kal-ėda – kal-ti – kal-vis. Kadangi lietuvių ir latvių mitologijoje Saulę nukala dangiškas kalvis, tai sekant poetinių sąskambių logika, Kalėda būtų būtent naujai nukalta Kalėdinė Saulė.

 
Be Santa Klauso, dar ir kitas krikščioniškas šventasis yra siejamas su nepaprastu Elniu. Tai šventas Hubertas. Jis taip pat siejamas su: lapkričio 3 d.; medžiokle; Kalėdomis – ir laikomas metalo apdirbėjų (!) globėju. Legenda pasakoja, kad Kalėdų vakarą Hubertas išėjo medžioti ir pamatė elnią milžiniškais dešimties šakų ragais. Jis norėjo sviesti ietį, tačiau suklupo ir pargriuvo. Staiga elnias sušvito ir Hubertas pamatė švytintį auksinį kryžių tarp jo ragų.

 

T.A.Bernštam, tyrinėjusi rusų jaunimo žaidimų “jaščer” ir “olenj” semantiką ir, remdamasi plačia įvairių tautų Elnio vaizdinio analize, daro išvada, kad žaidybinį Elnio vaizdinį galima suvokti kaip pavasario idėją, plačiąją prasme, įkūnijantį simbolį – Saulės skleidžiamos šilumos padidėjimą, augalijos, gyvūnijos ir žmonių pasaulio prabudimą. V.V.Ivanovas ir V.N.Toporovas taip pat linkę laikyti Elnią zoomorfiniu pavasario ir vyriškojo prado simboliu. Lietuviškos mitologijos tyrinėtoja N.Laurinkienė Elnio vaizdinį sieja su pasaulio atgimimu. Elnias, kaip pasaulio atsinaujinimo simbolis, žinomas evenkams, gruzinams ir kai kurioms kitoms tautoms.

Taigi, spalio pradžioje Elnias (ir Skorpiono žvaigždynas) dingsta vakaro žarose ir daugiau nepasirodo danguje iki gruodžio pabaigos – žiemos Saulėgrįžos šventės, kuomet jis vėl trumpam pasirodo ryto žarų šviesoje virš pietryčių horizonto. Nuo to laiko prasideda vis ilgiau trunkantis jo rytinis matomumas. Pagaliau, apie gegužės vidurį žvaigždynas pirmą kartą pasirodo virš rytų horizonto iškart po saulėlydžio. Vasaros saulėgrįžos vakarais sutemus, Elnias jau pasirodo iškilęs aukščiausiai virš pietų horizonto – kulminuoja.

Kad ši žvaigždyno padėtis, nepaisant šviesaus Rasos šventės dangaus nelikdavo nepastebėta, galima spręsti iš tokios lietuviškos minklės: Kas rasą neša ant savo ragų? (Elnias). Kad ši minklė neatsitiktinai elnią sieja su rasa, galima spręsti ir iš skandinaviškosios „Edos“, kurioje apdainuojamas pasaulio medžio Igdrasilio viršūnėje vaizduojamas elnias:

Taip išaukštintas
Helgi tarp konungų,
kaip uosis išdidusis
erškėtyne,
arba elnias,
rasa aptaškytas,
jis tarp žvėrių
aukščiausias,
ragai jo spindi
palei pat dangų!

Elnio sąsajų su vasaros bei žiemos Saulėgrįžomis atrandame ir rumunų kalėdinėse giesmėse, kur elnias nori pasiversti Šv. Jonu, tačiau atsisako šio sumanymo ir pasirodo žvėrimi, kuris keliauja žeme ir dangumi.
Kad Saulę po tamsių žiemos naktų į tundrą raguose atneša elnias, laikė ir nencai, saamiai, evenkai, ngansanai. Evenkai tebepasakoja apie baltą stebuklingą elnią, su žyrančiomis kibirkštimis ir šiaurės pašvaistę primenančiu švytėjimu tarp ragų. Pasak vienos evenkų sakmės, ir Paukščių takas atsirado iš dviejų elnių lėkimo sukeltų sniego sūkurių. O Skorpiono žvaigždynas, kaip tik yra išsidėstęs Paukščių tako gale, neaukštai palei horizontą. Ngansanai, nencai bei encai Saulei paskirdavo elnius, išpjaudami jiems kailyje tam tikrą Saulės ženklą. Pašvęstų elnių nebuvo galima naudoti kinkinyje, jie tapdavo Saulės-motinos nuosavybe.
Dangiškas Elnias minimas ir indų epe „Mahabharatoje“. Jį vaizduoja žvaigždynas, vadinamas Mrgaśiras „Elnio galva“.
O įdomiausia žinia yra ta, kad ant XVI a. datuojamo apeiginio pagoniško kaušo, XX a. viduryje aptikto vienos Gardino bažnyčios rūsyje, atvaizduotame originaliame 12-os Zodiako ženklų rate-kalendoriuje, būtent Skorpiono ženklo vietoje vaizduojami du atbėgantys elniai su dviem spinduliuojančiom saulėmis…

Jonas Vaiškūnas

Straipsnis publikuojamas iš : http://blog.delfi.lt/vaiskunas/6143/



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: