Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 11 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850953

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kitokia vasara PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Penktadienis, 23 Liepa 2010 23:26

 Gyvenimo vertybes keičianti vasara

Vasara... Džiuginanti retoku  Lietuvoje svečiu – saule ir visus metus laukiamomis atostogomis... Kviečianti pasinerti  į vandenų platybes, išsitiesti įkaitinto smėlio paplūdimy ir svaigintis gamtos bei gyvenimo teikiamais malonumais...
Viliojanti pramogomis ir nuotykiais... Suteikianti galimybę mėgautis turiningomis pažintinėmis kelionėmis ar rinktis   trumpalaikius, dažniausiai tik paviršutinišką  džiaugsmą atnešančius malonumus, ties  kurių slenksčiu dažniausiai suklumpa  bręstantis jaunimas, trumpam ištrūkęs iš įgrisusio mokyklos suolo ir stačia galva puolęs į  smagumų bangas.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Žiūrint iš šalies į jaunus žmones, karštą vasaros dieną šlitinėjančius  miestų  gatvėmis, gurkšnojančius alų ar sidrą – kyla klausimas, ar žino tėvai, ką  nuo ryto iki vėlyvos nakties veikia jų vaikai? Kuo jie gyvena ir kokia yra jų vasara? Suprantama, kad svaigalams ir pramogoms patys neužsidirba – dažniausiai duoda mylintys tėvai.
Nesinori būti moralizuotoja  ar  trafaretiška šiuolaikinio ir mano kartos jaunimo vertintoja bei lygintoja, tačiau graudu žiūrėti į  beprasmiškai brangų vasaros laiką leidžiančius mūsų pačių vaikus. Juolab labai dažnai patiriančius neigimas ir  kartais labai  skaudžias malonumų pasekmes.
Vasaros metu mūsų vaikams siūloma begalė stovyklų užsienyje ir gimtojoje Lietuvoje ir gerai žinau, kad į jas ne kiekviena lietuvio šeima gali išleisti savo atžalas. Neabejoju, kad tose vaikų ir jaunimo stovyklose vyksta ne tik  „mis“ rinkimai, „žvaigždžių“ kepimas ir diskotekos,  bet siūlomos  sportinės ir kultūrinės pramogos, naktiniai ir turistiniai žygiai pėsčiomis ir dviračiais, jodinėjimas žirgais, buriavimas,  mokymas įvairių menų ir kalbų. Visa tai yra gerai, jei tai nėra tik skambi reklama ir jei iš  to, už ką tėvai sumoka, vaikai grįžta ne tik pailsėję, bet ir praturtėję dvasiškai. Suprantu, kad tai pasiekti stovyklos organizatoriams nelengva, todėl užuot pasibeldus į jaunų žmonių sielą, dažniausiai nuslystama  lengviausiu pramogų paviršiumi. Patyriau tai, nes  pačios dukra, grįžus iš stovyklos ir praėjus  kuriam laikui prasitarė, kad nieko ten gero nebuvo – sėdėję panelės kiaurą dieną namukuose ir prigalvodavę įvairiausių nesąmonių.  Namo grįžo su lūpose pravertu auskaru...
Skaudu matyti  amžinai užimtus it  nuolatos skubančius, materialinių  gėrybių besivaikančius  ir  menkavertėse vertybėse paskendusius suaugusius, nebesuvokiančius savo gyvenimo  esmės. Neprisibelsti į jauno žmogaus sielą, savojoje jaučiant tuštumą... Juk perduodame  savo vaikams tai, kuo gyvename patys.
Ir taip miela išgirsti, kad atsiranda žmonių,  kuriems rūpi  ne tik savo vaikų, bet ir kitų jaunuolių gyvenimas – iš tiesų, kad ir kaip iškilmingai beskambėtų – būsimos Lietuvos ateitis. Vieni tokių–etnologas, folkloro tyrinėtojas, Lietuvos „Romuvos“ bendrijos krivis Jonas Trinkūnas ir jo žmona Inija – gražaus sumanymo – baltiškų stovyklų jaunimui iniciatoriai. Tai labai šviesus ketinimas iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį perduoti  ateities kartoms dvasinį tautos palikimą.
Ne vienerius metus Dvarciškėse rengiama jaunimo romuvos stovykla, kurioje sudaromos sąlygos  susipažinti su etnine tautos praeitimi, tradicijomis, papročiais  ir istorija,  išmokti to, ką mokėjo tėvai ir seneliai. Jaunuoliai rankomis ir širdimi gali prisiliesti prie prigimtinio gyvenimo būdo, žiesdami puodynes, klausydami paskaitų apie pamatines  žmogiškumo tiesas. Suvokti dainos ir šokio esmę,  dainuodami senąsias dainas, šokdami  apeiginius šokius. Čia tvyro nuoširdus meilės Tėvynei, pagarbos protėviams ir jų  gyvenimo būdui, jausmas. Čia  suvoki, kas iš tikrųjų yra Tėvynė ir tauta. Gamtos ir žmogaus vienovės apsupty  akimirksniu pamirštamas skubėjimas, didmiesčių triukšmą nustelbia paukščių čiulbesys ir dainos. Čia svaigalus pakeičia muzikavimas ir šokiai, teikiantys atsipalaidavimą ir energiją. Čia kyla noras sutikti kylančią ir palydėti besileidžiančią saulę, ilgai žiūrėti į ramiai tekantį vandenį ir stebėti laužo ugnies šokį. Prisiglausti prie šimtamečio ąžuolo ir išgirsti jo kalbą, pasivolioti  žalioje žydinčioje pievoje ir „paganyti“ debesėlių jautukus. Sugerti savimi visus gamtos kvapus, išvysti ryškesnes ir skaidresnes spalvas. Čia atsiveria akys ir širdis... Atstačius darną su gamta, atsigauna kūnas ir siela, pasikeičia ir santykis į pasaulį bei dorovinės  vertybes. Kaip atsitiesia  ir atželia sutrypta žolė, taip atsitiesia ir žmogus, išmokęs skleisti gėrį, ramybę ir grožį.
Mums belieka rinktis, kokius norime matyti savo vaikus, o tuo pačiu ir ateities Lietuvą. Ar egzistuosime taip pat, ar pasinaudosime galimybe gyventi kitaip.
Keiskimės patys kartu su jaunimu. Leiskime savo vaikams patiems patirti žmogiškosios esybės pilnatvę, tobulėti dvasiškai, „ragaujant“ gyvenimą teisingai ir nesavanaudiškai, „kabinant“ vasarą mediniu šaukštu kaip medų, besiliejantį iš savo paties rankomis   žiestos puodynės...

Mama Daiva

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Ramuvos stovyklai 2010 pasibaigus
4 Pirmadienis, 16 Rugpjūtis 2010 11:59
Nesvarbu,kaip jaunimas apsirengęs atvyksta į stovyklą,svarbu-kad atvyksta.Į jų širdeles įkris darnos,doros,prasmingumo,ieškojimo,vilties sėklelės ir metams bėgant jos galės augti.
Man gyvenimas padovanojo progą pabūti Romuviečių stovykloje(Kelmėje) 1990 metais...
Sugrįžau i Romuviečių stovyklą po 20 metų ir laimė tokia pat didelė,gal dar didesnė,nes ten sutikau ir tuos pačius mokytojus ir nuostabų jaunimą.
Tėveliai,mamytės!Važiuokit su mažais ir dideliais vaikučiais kartu stovyklas, švęskit šventes,jei ši pasaulėjauta jums artima.Daug atrasit sau,o svarbiausia- jūsų vaikams būtis taps prasmingesnė.
Su meile- prasmingo, džiugaus buvimo visiems!
Atsakymas Aistei
3 Antradienis, 27 Liepa 2010 09:48
Todėl, kad tie juodai apsirengę neformalai - tai žmonės, kuriems nepriimtina masinė kokakolinė kultūra, žmonės, ieškantys (kartais sėkmingai, kartais - nelabai) savo kelio. O ieškodamas kelio ir randi tokius dalykus kaip Romuva. Ar tamsta manote, kad jaunimas turi atrodyti ir elgtis tik kaip dauguma (t.y. nesidomėti niekuo daugiau, nei vakaras artimiausiame alubaryje? ).
Manau geriau 1000 neformalų dainuojančių Romuvos stovykloje ar Jorėje, nei tas pats 1000 "formalų" pučiančių žolę kokioje Tundroje ar B2G.
Neformalai?
2 Pirmadienis, 26 Liepa 2010 22:07
Gerbiamoji, šiais laikais retai kas jodinėja žirgais, jaunimas rengiasi pagal jiems priimtinas madas todėl labai puiku , kad jie atvažiuoja į tokias stovyklas ir jų metu tikrai daug atranda bei žinoma ir keičiasi. Nenorėkite, kad senasis tikėjimas apsiribotu stovėjimu šalia aukuro ar giedojimu
neformalai
1 Pirmadienis, 26 Liepa 2010 11:43
noreciau paklausti kodel tokio tipo stovyklose ypatingai daug juodai apsirengusiu neformalu? ka tai turi bendro su senuoju lietuviu tikejimu?

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: