Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 93 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6021054

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kalėdų stebuklas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Šeštadienis, 25 Gruodis 2010 19:19
„Kalėdos“ yra kilęs iš žodžio „kalėti, kali". Žiemos metu žemė sustingsta, tarsi „kali". Anot istorijų ir tautologijos tyrėjų, Kalėdų šventimo papročiai be galo seni. VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com
Stebuklas
Lietuviai nuo seno šventė saulėgrįžos šventę. Apie gruodžio 20-23 d. šiauriniame žemės pusrutulyje būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o apytikriai nuo gruodžio 24-osios - dienos pradeda ilgėti, taigi – saulė tarsi sugrįžta.


Tamsiuoju metų laiku buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms – dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais. Senovinėse lietuvių dainose atsispindi saulės pasitikimo motyvas:


„Vai atvažiuoja lėliu Kalėda


Auksiniais ratais, šilko botagais


Lėliu Kalėda Kalėda".


Tai saulė atrieda auksiniu vežimu, o šilko botagai - švelnūs saulės spinduliai, kuriais ji tarsi raižo žemę.


Žiemos saulėgrįžos šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai - saulės dievo Mitros šventę, romėnai - Nenugalimos Saulės gimimo šventę. Religijų tyrėjai pastebi, kad gruodžio 24-oji laikoma daugybės pasaulio religijų dievų gimimo švente. Daugumoje religijų šią dieną būtent gimsta Saulės dievybė, nes saulė sugrįžta į žemę. Pagal krikščionišką religiją, šią dieną gimė Jėzus Kristus, kurio aureolė taip pat panaši į saulę.


Senovinėse Kalėdų dainose sutinkamas ir mėnulio simbolis.


„Oi atabėga bistrus alnelis


Lėliu Kalėda, Kalėda.


Bistrus alnelis devyniaragis


Lėliu Kalėda, Kalėda."


Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime - mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties - 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.


Iš dainų atsekama, kad baltas elnias išbėga per žiemos saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Kai kuriose dainose elnias ant ragų atneša saulę. „Kalėdos“ yra kilęs iš žodžio „kalėti, kali". Žiemos metu žemė sustingsta, tarsi „kali". Anot istorijų ir tautologijos tyrėjų, Kalėdų šventimo papročiai be galo seni. Lietuviai nuo seno šventė saulėgrįžos šventę. Apie gruodžio 20-23 d. šiauriniame žemės pusrutulyje būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o apytikriai nuo gruodžio 24-osios - dienos pradeda ilgėti, taigi – saulė tarsi sugrįžta.


Tamsiuoju metų laiku buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms – dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais.


Senovinėse lietuvių dainose atsispindi saulės pasitikimo motyvas:


„Vai atvažiuoja lėliu Kalėda


Auksiniais ratais, šilko botagais


Lėliu Kalėda Kalėda".


Tai saulė atrieda auksiniu vežimu, o šilko botagai - švelnūs saulės spinduliai, kuriais ji tarsi raižo žemę.


Žiemos saulėgrįžos šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai - saulės dievo Mitros šventę, romėnai - Nenugalimos Saulės gimimo šventę. Religijų tyrėjai pastebi, kad gruodžio 24-oji laikoma daugybės pasaulio religijų dievų gimimo švente. Daugumoje religijų šią dieną būtent gimsta Saulės dievybė, nes saulė sugrįžta į žemę. Pagal krikščionišką religiją, šią dieną gimė Jėzus Kristus, kurio aureolė taip pat panaši į saulę.


Senovinėse Kalėdų dainose sutinkamas ir mėnulio simbolis.


„Oi atabėga bistrus alnelis


Lėliu Kalėda, Kalėda.


Bistrus alnelis devyniaragis


Lėliu Kalėda, Kalėda."


Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime - mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties - 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.


Iš dainų atsekama, kad baltas elnias išbėga per žiemos saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Kai kuriose dainose elnias ant ragų atneša saulę.


Žemiausias Saulės taškas metų cikle, pati trumpiausia diena ir ilgiausia naktis. Žiemos Saulėgrįža įvyksta gruodžio 21‒22 dienomis, kas sutampa su astronomine žiemos pradžia. Saulė pasiekia savo žemiausią metų tašką, ir naktį, pasislėpusi už horizonto, užbaigia Metų Virsmą, palikdama mūsų pasaulį tamsiausios, ilgiausios ir paslaptingiausios nakties valiai. Ši naktis ‒ tarsi simbolinė Saulės mirtis, būsena prieš naują Gimimą, kuomet visa, kas gyva, priklauso tarsi dviem pasauliams. Tai pasaulių sąlytis, taškas, kuriame vyksta stebuklai, kuriame atsiveria pažinimas ir švenčiausias Kosminės Būties, Gyvenimo ir Mirties Rato sakralumas, kuomet žmogus Saulės virsme įžvelgia savo paties individualųjį kelią bei egzistenciją. Juk ne veltui sakoma ‒ kaip viršuje, taip ir apačioje. Kaip Danguje, taip ir ant žemės.
LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
to Nair
2 Antradienis, 11 Sausis 2011 22:23
mielas(-a) Nair, prieš kritikuodama(-s)įsitikinkite, ar teisingai nosines žodžiuose taikote ir ar visas raides parašote.
Kad viskas paprasta taip būtų...
1 Trečiadienis, 29 Gruodis 2010 14:45
Jei būtų paprastą išaiškinti odžių etimologiją, ko gero filologijos mokslo triūso nereikėtų.
Jauskit ribas.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: