Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 208 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5856908

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kuo galime didžiuotis? PDF Spausdinti Email
Antradienis, 10 kovas 2009 23:04


Deklaruojama valstybės politika, skatinanti turizmą, tėra tik deklaracija, nes jei neparodoma kažkas išskirtinio, nepaprasto, būdingo tik mūsų kraštui, ar tai bus įdomu turistui.
Švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, kurio net pavadinimas iškreiptas – sutrumpintas iki Lietuvos vardo tūkstantmečio, išmetus žodį paminėjimo ir tai jau skirtingi dalykai, tačiau... paminėjo savo kronikoje mus, baltus, kaip nužudžiusius su šventa misija atvykstantį Brunoną... Ir tai jau sensacija? Paminėjo, o gal daug anksčiau minėjo tik ne kaip Lietuvą, o kaip Sarmatijos teritorijos sudėtinę dalį, tačiau ar kam tai svarbu? Turime piliakalnius, turime nuostabią tautosaką, ir pagaliau archeologinius radinius, tačiau tylime, užuot apie tai garsiai skelbę pasauliui ir traukę pas save apsilankyti svetimšalius. Turim jūrą, tačiau ji šalta, o apie ekologiškai sudarkytas pakrantes ar beverta ir kalbėti. Televizija šiandien tapo ne mokomąja švietėjiška, o beprasmybes, politiką ir gąsdinimus kemšanti į žmonių galvas priemonė. Neturime nė vienos laidos apie mūsų krašto praeitį, istorijos pasakojimus. Monologu skambančią A. Bumbliausko laidą ar galima būtų pavadinti pažintine istorine laida. Kodėl nėra tokių laidų per televiziją? Tam, kad nesidomėtumėm savo krašto istorija?

Kas bandė suskaičiuoti, kiek Lietuvoje turime piliakalnių? Kas bandė pažvelgti į jų grožį? Reikėtų padėkoti ir nusilenkti interneto svetainės www.piliakalniai.lt kūrėjams, nors tiek, nes kas norės, tas ras, tačiau ar visi ieškos ir ar sugebės rasti. Pagaliau juk vienokios ar kitokios informacijos poreikį formuoja ne kas kitas, o žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir televizija, tačiau televizijai, turinčiai bene didžiausią poveikį visuomenei, geriau rodyti pigius užsienio holivudinių kautynių filmus, iš kurių žiūrovas nieko nepasimoko, tik dar daugiau bukinamas. Kam tada tokia TV – toks nacionalinis transliuotojas, kuris neatlieka švietėjiškos misijos mokant ir sukeliant poreikį pažinti savo istoriją? Matyt, kažkam yra naudinga, kad neieškotumėme savasties, o klusniai taptume vienodais europiečiais.
Nežinau, gal nemokėjau rasti, tačiau neradau informacijos, kad būtų sukurtas filmas apie piliakalnius, neradau, kad būtų filmas apie kūlgrindas, neradau pasakojimų apie archeologinius radinius bei jų reikšmę ir kitados buvusį mūsų kultūros paveldą. Galima būtų suprasti tokią situaciją sovietmečiu, nes tuomet buvo aiškinama, kad visą progresą atnešė komunistinis režimas. Bet dabar?.. Krikščionybė? Manau, praėjo ir tie nesantaikos laikai, kai bažnyčia kaip įmanydama siekė naikinti senąjį tikėjimą ir su tuo susijusį paveldą. Dabar kaip ir nebėra tokios nesantaikos, tad kodėl nekalbame, kodėl nerodome, nepasakojame ir nemokome savo istorijos? Švietimo įstaigos, galinčios rūpintis savo krašto istorijos propagavimu, neskiria jokio dėmesio, kad būtų sukurti ir rodomi mokyklose mokomieji pažintiniai filmai.Vėliau stebimės, kodėl užaugę mūsų vaikai palieka savo kraštą, o užsieniečiams esame visai neįdomūs. Istorija ir jos praeities grožybė tedomina pavienius mokslininkus ir istorikus, nes bendra politika greičiausiai yra nukreipta taip, kad kuo mažiau pažintume savo istoriją, nes tada negalėtume didžiuotis savo šalies didingumu ir nuolankiai vykdytume mums valdžios primestus žaidimus. Kur reikia, esame pagąsdinami krize, kur reikia, patapšnojami. Alkis žinoti ir pažinti užkemšamas naujametiniais fejerverkais ir tuščiu TV eteriu, kuriame vyrauja smurtas, seksas, savanaudiškumas.
O kam gi mokyti darnos, pažinimo, tautiškumo jausmo?..
Kuo skiriasi ši situacija nuo sovietinės, kai tada nekalbėjo ir dabar nekalba. Vienų tylą jau įvertinome. O kokia kitų tylos priežastis?

Atlantas

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: