Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 45 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6020982

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kultūros paveldo naikinimas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 21:00

Kas ir kodėl suinteresuotas Kultūros paveldo ir etninės kultūros politikos ir strategijos klausimais Lietuvoje besirūpinančių svarbiausių institucijų silpninimu ir griovimu? Kokios jėgos nesustabdomai stumia, nepaisydamos visuomenės protestų, šias destruktyvias permainas?

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo patyliukais įregistruotas įstatymo projektas „Dėl Lietuvos respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo“, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.

Nepaisant etnokultūrininkų protestų ir net Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai, šį įstatymo projektą Seimui pateikė Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Ne tik EKGT, bet ir įvairios visuomeninės organizacijos, ne kartą kreipėsi į Seimą perspėdamos, kad šių dviejų itin jautrias ir svarbias Lietuvos kultūros sritis – paveldą ir etninę kultūrą atstovaujančių institucijų  sujungimas susilpnintų abi institucijas.

Birželio 1 d. slapčia ir skubiai pateiktas ir neįtikėtinos skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtrauktas abiejų institucijų sujungimo projektas nėra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors šitokio sujungimo nauda.

Projekto teikėjai teigia, kad būsimoji Taryba užtikrins EKGT ir VKPK vykdytos veiklos tęstinumą, tačiau ar gali būti įmanomas koks nors veiklos tęstinumas, ir ar įmanoma kokia nors rimtesnė veikla,  jei:

1.    nebelieka regioninių Etninės kultūros globos tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose;
2.    vietoj 21-o Etninės kultūros globos tarybos nario ir 12-os Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių suformuojama tik 12  naujosios jungtinės Tarybos narių grupė;
3.    būsimos jungtinės Tarybos funkcijos susiaurinamos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien tik Seimui, tuo tarpu kai dabartinė EKGT gali juos teikti ir Vyriausybei, ir LRT ir kitoms valstybės institucijoms, informuoti visuomenę apie etnokultūrines problemas.
4.    teikiamas įstatymas užkerta galimybę kvalifikuotiems etninės kultūros specialistams  patekti į Tarybą, nes jame numatyta, kad Tarybos nariais tegali būti tik universitetų ir mokslo įstaigų, kurių mokslo ir studijų veikla susijusi su kultūros paveldu bei etnine kultūra, deleguoti atstovai.
Materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos, būtų pražūtingas ypač menkiau išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net atskiros UNESCO konvencijos.

Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją, kaip savarankiškas institucijas.

Kas ir kodėl suinteresuotas Kultūros paveldo ir etninės kultūros politikos ir strategijos klausimais Lietuvoje besirūpinančių svarbiausių institucijų silpninimu ir griovimu? Kokios jėgos nesustabdomai stumia, nepaisydamos visuomenės protestų, šias destruktyvias permainas? Tikėkimės, kad Lietuvos šviesuomenė tokiems sumanymams deramai pasipriešins ir neleis sunaikinti Lietuvos paveldu ir vis dar gyvomis tautinės kultūros tradicijomis besirūpinančių organizacijų ir sugebės nuplėšti kaukes nuo nematomų pilkų kardinolų, siekiančių toliau ardyti tradicinius  Lietuvių kultūros pamatus.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: