Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 7 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Pavasario lygė ant Pučkorių piliakalnio PDF Spausdinti Email
Sekmadienis, 22 kovas 2009 20:54
Šiais metais pavasario lygiadienis buvo kovo 20-ąją. Jau devintą  kartą šį pavasarinį gamtos virsmą vilniečiai šventė ant Pūčkorių piliakalnio. Pasidalinsiu trumpais pastebėjimais apie šią gamtos šventę, kurią tuos devynis pavasarius man ir tenka rengti.  
 Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su Gamta. Lietuviui Žmogaus gyvenimas tolygus Gamtos gyvenimui.  Rengdama kalendorines šventes, visų pirma vadovavausi šia nuostata.  Pavilnių regioniniame parke, netoli gražuolės Vilnelės dėmesį patraukė   seniausius istorinius laikus menantis Pūčkorių piliakalnis, kuriame gyventa nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Visai negiliai, po 10-15 cm. storio dirvožemio sluoksniu, aptikta lipdytos, nežymiai brūkšniuotos keramikos šukių, geležinis pjautuvas, akmeninio grindinio liekanos. Tik už kelių šimtų metrų būta akmens amžiaus stovyklavietės, o visai šalia garma švarus, skaidrus šaltinis.  Graži, bet pamiršta vieta buvo  ankstesniaisiais metais,   nors netoliese judriu keliu skuba mašinos. Kilo mintis surengti ant Pūčkorių piliakalnio pirmąją pavasario šventę – Lygę. Džiaugiuosi, kad  per šiuos metus šventėje dalyvavo daug jaunų žmonių: studentai, moksleiviai, pėsčiųjų žygių dalyviai, kiti senųjų tradicijų puoselėtojai.  Kasmet į šventę atvyksta Aukštutinio Pavilnio gyventojai, vaikų klubo „Raitija“ dalyviai,  vedami  Liudo Augaičio.  Vieni atjoja raiti, kiti – važiuoti ratuose, o treti pėsti, tarsi kaip senovėje.  Kasmet apeigas, dainas, šokius veda senųjų tradicijų puoselėtojai: apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ (vadovai I. Ir J. Trinkūnai), jiems padeda  liaudies dainų klubo „Raskila“ dalyviai.
 Kuriant pirmuosius scenarijus bandžiau prisiminti ką veikė mūsų tolimi protėviai tuo metų laiku, kada diena susilygina su naktimi. Jie gyveno darnoje su gamta, jie pastebėdavo menkiausius pavasario pranašus, jausdavo  Saulės ratą danguje. Iš atskirų žinomų elementų  atkūrėme senosios kultūros vaizdą pavasario virsme: Vandens pagerbimą, naujos pavasario Ugnies uždegimą, prisilietimą prie Žemės, supimąsi ir , žinoma, viską lydi dainos, žaidimai, rateliai, šokiai.
Šiandien , kovo 22 d. vidudienį prie piliakalnio prigūžėjo daugybė vilniečių, prisijungė didžiulis būrys pėsčiųjų žygio dalyvių.   Šventę pradėjome  Vandens pagerbimu. Šaltinį papuošėme žilvičiais, žaliomis  beržų  šakelėmis. Šventės dalyviai sustoję abipus šaltinio, laistėsi vandeniu, prausėsi, iš delno į delną pildami vandenį labinasi :“Atėjom pasisveikinti geru žodeliu ir palaistyti baltų rankelių tyru vandenėliu“. „Kūlgrindos“ ansamblis dainavo: „Pavasaris, pavandenis plovė vanduo kalnus, klonis...“.   Daina neskubi, tarsi šilumos, saulės, pavasario   šaukimas.     Net 19 a. , ypač Vilniaus apylinkėse, dar buvo išlikęs šis paprotys. Baigiant tirpti sniegui , susirinkdavo jaunimas, išeidavo į lauką ar mišką ar kaimo pradžią garsiai dainuodavo, tęsdami melodiją be žodžių ir šaukdavo „skalsa“ Tai buvo magiška priemonė prišaukti pavasario atšilimą, laukų darbų pradžią, gerus skalsius metus. Ilgai šias tradicijas išlaikė Lydos krašto lietuviai. ir kitur.
       O ir vanduo nepaprastas, ir šaltinis srūva iš rytų, nuo gretimų kalvų plūste plūsta tirpsmo vanduo, pieva prieš piliakalnį jau pradžiūvusi, o šiauriniuose šlaituose, medžių paunksmėje daugybė balto  sniego.  Akivaizdi dviejų pradų kova: žiema – pavasaris, naktis – diena, ugnis – vanduo.  Šaltinio puošimas kadagio, žilvičių šakelėmis yra labai senas paprotys.
VERBA – Iš miško parsinešdavo verbų- kadagio ir žilvičių šakelių. , tai magiška žalioji šakelė, kuri suteikia augumo , gyvybės jėgų, apsaugo nuo ligų. Per Velykas verbas dėdavo ant kapų, kaip apsaugos , švarinimo priemonė. Net upelio vanduo pagerėdavo įbedus po šalelę abipus . tai gilus žmonių tikėjimas žalios šakelės šventumu. Tai pagoniškasis medžių kultas, visoje Europoje buvo garbinami per pavasario šventes anksčiausiai pradedantys rodyti gyvybės ženklus medžiai: blindė (turi moteriškų sporų, mitologinėj tautosakoj pasakojam a, kad Blindė buvo nepaprastai vaisinga moteris  pavirtusi medžiu) žilvitis (turi vyriškų sporų) , , kurie išleidžia pumpurus,kačiukus“, juose susikaupusi gyvybės, augimo, vaisingumo jėga. Žilvitis buvo laikomas nepaprastas, o šventas medis kilęs iš žmogaus. Tautosakoje sakoma, kad žilvitis yra išaugęs iš slaptai nužudyto ir pakasto žmogaus, iš jo padaryta birbynė kalba žmogaus balsu.

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: