Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Pavasario lygė ant Pučkorių piliakalnio PDF Spausdinti Email
Sekmadienis, 22 kovas 2009 20:54
 
Pagerbę šaltinio vandenį  užkopėme ant Piliakalnio viršaus. Gražu žiūrėti, kaip mušant būgną, ilga žmonių virtinė nusitęsė nuo šaltinio iki piliakalnio viršūnės. Ant aukštojo kalno aukure uždegėme naują pavasario ugnį ir atlikome Ugnies pagerbimo apeigas. Ansamblis atliko giesmes Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Ugnį „pamaitinome“ druska, grūdais, nuliejome šlakelį giros.  Nedidelė viršutinė piliakalnio aikštė vos sutalpino šventės dalyvius, kurie pajunta  nuostabų bendrumo jausmą gerdami iš vieno kaušo apeiginio gėrimo.   Įspūdį sustiprino bendra giesmė „Dijūta kalnali, dijūta kalnali....“. Niekas neskubėjo į namus, pasijutome vieninga bendruomene, puoselėjančia seniausias protėvių tradicijas.
 O į pakalnę verčiamės „kūliais per galvą“, kiekvienas norime priliesti, tarsi                          „pabudinti“  dar sustingusią Žemę , suteikti jai stiprybės.  Papėdėje jau dega šventinis laužas, pakabintos sūpuoklės. Tai laikas, kai reikia pradėti suptis. Sūpuoklėmis supdavosi iki pat Rasų šventės.  Šioje šventės dalyje kiekvienas randa sau malonų pasibūvimą: vieni supasi, kiti šoka prie laužo grojant armonikai, treti žaidžia pavasarinius žaidimus ( pvz. „Tridančiu joti“), ketvirti važinėjasi su žirgais po vaizdingas Pūčkorių apylinkes. Papasakoju susirinkusiems apie šių vietovių gamtos ypatumus,  netolimoje praeityje stovėjusius malūnus,  popieriaus fabrikus , net LDK laikus menančią Pūčkorių patrankų liejyklą.  Jau sutemo, o prie laužo dar skamba mūsų senosios, gražiosios dainos.
Nepamiršome dar vieno papročio: vartymosi.  Kiekvienas vertėsi per kartį ar tiesiai ant žemės-linksma buvo visiems. Manyta, kad žiemos pabaigoje žemė seanti nusilpusi ir jai reikalinga pagalba.   Tuo metu žmonės voliojasi, verčiasi kūliais  norėdami žemei perduoti savo gyvybės jėgas, kad ji atsibustų, sužaliuotų ir tada duotų žmogui vaisių. Kaip viskas paprasta ir gražu. Su kokiu malonumu visi vartosi-gražu žiūrėti. (ir nebrangu, ir nieko nekainuoja).
Žemaitijoje , pasak M. Valančiaus , nutirpus sniegui, pavasario sutikti į paskirtą vietą jodavo raiti vaikinai. Ten pasidalydavo į du būrius, kuriems vadovavo po vieną stiprų vaikiną. Tarp dviejų būrių vykdavo grumtynės. Pritaikėme šį paprotį  Pavasario lygės šventėje ir žaidėme „Tridančiu joti“ (tik jau be žirgų).
    Dar ilgai jaunimas suko ratelius, dainavo, šildėsi prie ugnelės, gėrė atsineštą arbatą, vaišinosi.
    Šiais metais gražios, pavasarinės  šventės niekas neparėmė. Nenorėjau, kad jau tradicija tapusi šventė sunyktų. Vilniečiai pamėgo šventes gamtoje, kurių labai trūksta miesto žmogui. Džiaugiuosi, kad be jokio atlygio, sutiko tęsti tradicijas apeigų folkloro grupė “Kūlgrinda”, jaunieji Romuviečiai, Lietuvių etninės kultūros draugija. Tikiuosi, kad ir kitąmet pavasarinio virsmo metu, susitiksime prie Pūčkorių piliakalnio.

•    Vasario 24 d.  – Vieversio diena. (krikščioniška-šv. Motiejaus ) Jei parskrisdavo anksčiau lauk atšalimo. Tą dieną nedirbdavo darbų, nesijodavo miltų, nei grūdų, nešukuodavo galvos (kad vištos daržų neiškapstytų).
•    Kovo 4 d. – Kovarnių, Varnėnų (šv. Kazimieras) –aiškus pavasaris būdavo, tą dieną vieversys išgieda visą giesmę, todėl tirpsta sniegas. Lukiškių aikštėje nuo seno vykdavo garsi Kaziuko mugė su namų darbo prekėmis : statinės, kubilai, geldos, grėbliai, audiniai, juostos, mediniai žaislai vaikams , kepiniai.
Kovo 10 d. – 40-ties paukščių diena, kad tiek parskrenda ir parneša pavasarį (krikščionybė – 40-ties kankinių)
•    Kovo 19 d. – Pempės diena , Jau parskrenda gandras ir ant uodegos parneša kielę, kuri pabaigs iškapstyti paskutinius ledus nuo visų balų.


 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: