Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis Spausdinti
Straipsniai - Kultūra
Parašė   
Pirmadienis, 19 kovas 2012 20:14


Šlėkta, šlėktos arba bajorai – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija - Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintas 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilminguosius protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu bajorai, iš istorinės tiesos požiūrio lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas šlėkta, tačiau šis terminas nėra plačiai vartojamas, nes lietuvių kalbininkams nepatinka iš lenkų kalbos atėjęs terminas tačiau tai daroma neteisėtai, nes patys save kilmingieji vadino šlėkta. Atsisakymas naudoti terminą šlėkta sukomplikuoja įvardijimą. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (toliau LBKS), jungianti į Lietuvos bajorų organizaciją Lietuvos bajorų ainius, įrodžiusius protėvio bajoro giminės tęstinumą, yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. LKBS yra pilnateisė Lietuvos bajorų draugijos, veikusios 1928 - 1940 m.1, visų teisių ir pareigų paveldėtoja. 1994 m. birželio mėnesį Sąjunga užregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje.

Bajorų sąjungos svarbiausias tikslas - skatinti pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, puoselėti Lietuvos dvasinį atgimimą, europines krikščioniškąsias vertybes, populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį paveldą, tradicijas, gaivinti Lietuvoje teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.
LBKS veiklos sritys apima praeities tyrinėjimus – genealogiją, heraldiką, bajorijos ir dvarų kultūros paveldą, kultūrinių renginių organizavimą, LBKS plėtrą ir veiklos populiarinimą, ryšių su užsienio kilmingųjų asociacijomis plėtojimą, bajorijos ateities – jaunimo ugdymą, leidybinę veiklą.
LBKS veiklos rūšys yra legitimacija, švietimas, bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijos, atributikos kūrimas, koncertų, parodų, konferencijų, teminių išvykų, ekskursijų, labdaros ir kitų renginių organizavimas, knygų, žurnalo leidyba, LBKS archyvo kaupimas ir priežiūra.
Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis, susiformavęs ne šiandien, o daugiau nei prieš 500 metų, dar Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais.
1387 m. Jogailos privilegijoje bajoras buvo laikomas karys, kuris už nuopelnus savo kraštui gaudavo tėvonijas su valstiečiais. Bajorų giminės puikuodavosi savo herbais. Yra žinoma, kad jau 1413 m. Lietuvos bajorai turėjo savo specialius ženklus, kaip Stulpai, Vytis, Mogyla ir kt. 1447 m. Vytauto privilegija pripažino bajorų nuosavybę į žemę. Bajorai ypač įsigalėjo Lietuvoje po Horodlės privilegijų. 15 a. atsirado pirmieji stambūs bajorai, kaip Goštautai, Kęsgailos, Radvilai.
Bajorai - pažangi visuomenės dalis. Jos turtingiausi atstovai, išsimokslinę užsienyje, nešė Lietuvai mokslą ir europinę kultūrą, dalyvavo tautos ir valstybės gyvenime, įtakojo kultūros ir civilizacijos vystymąsi šalyje. Bajorai Biržiškos, Plechavičius, Römeris ir kt. kūrė nepriklausomą Lietuvą. Bajorai sudarė tautos elitą, kurį okupacijos metais, tiek 19 a., tiek 20 a. buvo stengtasi visakeriopai sunaikinti.

1996 m. balandžio 27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) kongresas, kuriame dalyvavo 137 delegatai ir daug bajorų iš visos Lietuvos.
Tuometinis LBKS vadovas Dr. Jonas Stankus pasakojo apie atgaivintos sąjungos praeitį ir ateitį, pabrėžė, kad Bajorų Sąjungos svarbiausias tikslas - ne tik skatinti dvasinį Lietuvos gyventojų atgimimą, bet ir auklėti jaunąją kartą altruizmo ir nesavanaudiškumo dvasia.
Šioje svetainėje stengsimės parodyti, kaip gyvena bajorų palikuonys šiandien, atgimę kartu su Lietuvos nepriklausomybe ir 1994 metais atkūrę Lietuvos Karališkąją Bajorų sąjungą. Šiandien bajorų palikuonys nebeturi nei dvarų, nei pilių, bet stengiasi, kaip ir jų senoliai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užsiimti labdaringa veikla ir auklėti jaunąją kartą altruizmo ir nesavanaudiškumo dvasia

LAST_UPDATED2