Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 47 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6167731

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kalvystės paslaptys (2-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Pirmadienis, 01 Birželis 2009 17:00

Plienas – tai geležies ir anglies lydinys su kitomis priemaišomis (siliciu, manganu, siera, fosforu). Žmonės pirma išmoko pagaminti ir naudoti plieną, o tik vėliau sužinojo jo sudėtį. Senovės egiptiečiams buvo žinoma, kad kai kurios „geležies rūšys“ įkaitintos ir įmerktos į vandenį užsigrūdina, o kai kurios – neužsigrūdina.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

 Apie kalvį tautodailininką Vladą Kuziną žiūrėkite čia. 

1722 metais prancūzas Reomiuras pateikė prielaidą, kad geležis ir plienas skiriasi vienas nuo kito tam tikra priemaiša, kurią jis pavadino lakia druska. Ši druska ir apsprendžia plieno savybes. Tik 1814 metais vokietis Karstenas nustatė, kad toji priemaiša pliene yra anglis. XIX amžiaus pabaigoje galutinai buvo ištyrinėta geležis ir jos lydiniai. Šiame amžiuje žmonės išmoko gaminti legiruotą plieną, kuris pasižymėjo įvairiomis savybėmis. Rusijoje tuo išgarsėjo P.P.Anosovas. 1825 metais Rusijoje plieną sulydė su platina.  Juo galima buvo pjauti stiklą, kapoti ketų ir geležį jam neatšimpant. Sukurti lydiniai tokie kaip platinitas (48% Ni, 0,15% C, likusi dalis Fe), pasižymintis tokiu pat plėtimosi koeficientu kaip stiklo (todėl jis naudojamas elektroninių lempų įvadams), kovaras (29% Ni, 18%Co, likusi dalis Fe), kurio linijinio plėtimosi koeficientas kaip molibdeninio stiklo, „medinis plienas“ (35% Ni, 1% Cr, 64% Fe), kurio laidumas šilumai panašus kaip medžio. Tai precizinis plienas. Neatitinkant sudėčiai, savybės tuoj pat keičiasi. 1898 metais šveicaras Gijomas nustatė, kad pliene esant 25% nikelio, jam įkaitus, jis netenka magnetinių savybių. Plienas, kuriame 36% nikelio, pasižymi labai mažu a (10 kartų mažesniu negu platina). Lydinį sudarytą iš 36% Ni ir 64% Fe Gijonas pavadino invaru (tai reiškia – nekintamas). Temperatūrose nuo -60°C iki +100°C invaro a artimas nuliui. Deimantiniu plienu vadina tokį legiruotą įrankinį plieną, kuriame 1,25 ... 1,45% C, 0,4 ... 0,7% Cr ir 4 ... 5% W, kuris pasižymi labai dideliu kietumu. Jį naudoja nuimti ploną drožlę nuo stiklo ar atbalusio ketaus. Japonų specialistai pagamino ne kristalinės, bet amorfinės sandaros metalą. Tam sumaišė Fe arba Ni (90%) su P, C, Si, Al ir B. Mišinį įkaitino iki 1200°C. Lydinį aušino labai greitai. Tam jį suko 5000 aps/min greičiu. Amorfinis plienas daug kartų kietesnis už žinomus plienus ir pasižymi dideliu cheminiu atsparumu.

Pagrindinis techninis metalas yra plienas. Judančios plieninės dalys – tai neišvengiami triukšmai, vibracijos. Japonų koncernas „Nipon Kokan“ sukūrė vadinamą „tylųjį plieną“. Jis labai gesina virpesius, paversdamas juos šilumine energija. Plieno sudėtyje yra 12% chromo ir jis specialiai termiškai apdirbamas. Toks plienas labai perspektyvus. Detalės mažiau triukšmingos ir atsparesnės nuovargiui. Įvedus į plieną Pb ir Se, jis tampa „minkštas“, lengvai apdirbamas. Kitos jo savybės išlieka panašios kaip įprastinių plienų.

Didžiulis metalurgų pasiekimas buvo korozijai atsparaus plieno sukūrimas. 1923 metais buvo pagamintas tipiškiausias nerūdijantis plienas – chromonikelinis (18% Cr ir 9% Ni). Nerūdijantys plienai naudojami daug kur. JAV nerūdijantį plieną senai naudoja gaminant keleivinių vagonų atsakingas detales. Milane pagaminti autobusai, kurių kėbulo daug elementų pagaminti iš nerūdijančio plieno. Nerūdijantis plienas naudojamas ir buityje. Švedų specialistai pagamino sluoksniuotus indus. Keptuvė yra trijų sienelių – sluoksnis vario, aliuminio ir nerūdijančio plieno. Tokioje keptuvėje valgis greit sušyla, nepridega ir ji beveik nesidėvi. Puikios tokios keptuvės savybės yra dėl to, kad varis greit įšyla, aliuminis tolygiai įšyla, o nuo nerūdijančio plieno lengvai nusivalo bet kokios nuodegos.

Permatomą nerūdijantį plieną gamina JAV gamykla „Melori“. Plienas praleidžia šviesą, bet vandens nepraleidžia. Iš šio plieno pagaminti lakštai labiau primena sietą negu stiklą. Žiūrint į šviesą, matoma daug labai mažų skylučių. Jos gautos elektrocheminiu būdu. Šis plienas ypatingai gerai sugeria triukšmus, todėl labai tinka gaminti turboreaktyvinių variklių gaubtus.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: