Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Baltų (kaip ir kitų pasaulio tautų) gyvenimas ir ūkinė veikla iš esmės pakito įsisavinus geležį. Geležis ir jos gamybos technologija palengva skverbėsi iš priešakinių civilizacijos kraštų. IV tūkstm. pr. Kr. meteoritinė geležis atsiranda egiptiečių kapuose. II tūkstm. pr. Kr. pirmieji iš rūdos geležį išgavo hetitai. XII–X a. pr. Kr. geležies gamybos technologija išplito Mažojoje Azijoje, Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Irake, Mesopotamijoje, Užkaukazėje ir Indijoje. Pirmieji europiečiai, XII-XI a. įsisavinę šią technologiją, buvo graikai, o kiek vėliau – rytinės ir pietinės Italijos gyventojai. Manoma, kad plačiai geležinius dirbinius europiečiai ėmė naudoti apie VIII a. pr. Kr.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Rytų Pabaltijo gyventojai geležies dirbinius pirmąkart išvydo apie VI a. pr. Kr. vidurį. Jų buvo mažai ir geležiniai dirbiniai neišstūmė darbo įrankių iš medžio, akmens ar kaulo bei rago. Viskas iš esmė pasikeitė pačioje senojo geležies amžiaus pradžioje. Manoma, kad I a. po Kr. pradžioje baltai išmoko geležį išgauti iš balų rūdos. Balų rūda – kvartero periodo nuosėdinė uoliena. Lietuvos balų rūdoje esti nuo 18 iki 40% geležies. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose ir šiaip pažliugusiose, šaltiniuotose vietovėse. Jau I a. po Kr. geležies dirbiniai – visuotinis reiškinys. Jų randama visuose tyrinėjamuose paminkluose: kapinynuose ir pilkapynuose, piliakalniuose. Vienodai vietinė balų rūda buvo paplitusi per visą geležies amžių. Reikia pasakyti, kad geležis iš balų rūdos tenkino pagrindinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų poreikius. Tik XX a. pradžioje Lietuvos kalviai nustojo lydyti geležį iš balų rūdos. Geležies gavyba iš balų rūdos buvo nelengvas procesas: kasdavo ją vasarą, perplaudavo, džiovindavo, smulkindavo ir tik rudenį ar žiemą lydydavo. Sprendžiant iš Lietuvos piliakalnių tyrinėjimų metu gautos medžiagos ir specialiųjų tyrinėjimų duomenų matyti, kad senojo geležies amžiaus metalurgai naudojo lydymo krosnis su dumplėmis (dumplinė krosnis). Ją kraudavo iš akmenų, šonus glaistydavo molio sluoksniu (kartais ją darydavo ištisai iš molio masės). Priešingose krosnelės pusėse palikdavo angas: vieną naudojo orui įpūsti, kita, su mediniu tuščiaviduriu galu, tarnaudavo dumplėms užmauti. Tokioje krosnyje buvo pasiekiama 1200 laipsnių temperatūra, reikalinga geležiai lydyti. Pirminiame lydymo etape susidariusi geležies kritė turėdavo tik apie 50% geležies. Vėliau šią geležies kritę kaitindavo žaizdre, kaldavo ir tik tada ji būdavo tinkama įrankių gamybai.Senojo geležies amžiaus pabaigoje kalviai gamino pagrindinę geležinių gaminių dalį. Metalas buvo apdirbamas laisvu kalimu, „paketavimu”, įauginimu ir suvirinimu. Pastarojo laikotarpio kalviai buvo puikūs savo srities žinovai, susipažinę su antikinio pasaulio technologijomis. Vystantis kalvystei, įvairėjo ir darbo įrankiai. V–IX a. Lietuvos kalviai darė apie 30 geležinių dirbinių rūšių – jų gaminiai sudarė net iki 90 % vietinės gamybos. Tik nedidelė dalis geležies dirbinių (pvz., prestižiniai ginklai) buvo atvežama iš kitų kraštų. Neabejojama, kad VI–IX a. net ir mažiausia bendruomenė turėjo savo kalvį. Jų poreikis buvo didelis ir, matyt, ne veltui kalvystė greičiau atsiskyrė nuo kitų verslų ir amatų. Manoma, kad Lietuvoje tai galėjo būti jau apie IX amžių. Šiaip ar taip, baltų geležies dirbiniai niekuo nenusileido Kijevo Rusios ar Skandinavų kraštuose gamintiems. Pripažinta juodosios metalurgijos technologijos viršūnė – damaskinio plieno technologija. Jos tėvynė – Indija, tačiau IX a. ją ištobulino ir išgarsino arabai – Damasko ir Persijos meistrai. Damaskinio plieno gamybos technologija nepaprasta: tokį plieną sudarydavo įvairaus įanglinimo (paprastai tariant – įvairaus kietumo) juostos. Jas suaugindavo, susukdavo ir išgaudavo raštuotą nepaprasto kietumo ir tuo pačiu nepaprasto lankstumo plieną. Sakoma, kad karys iš tokio plieno padarytą kardą galėdavo apsukti aplink juosmenį. Mūsų tyrinėtojai teigia, kad baltai mokėjo gaminti damaskinį plieną. Apie tai liudija X–XI a. radiniai iš Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno. Čia rasta ietigalių ir kalavijo fragmentas, kurie padaryti iš damaskinio plieno. Teigiama, kad baltų meistrai šios technologijos išmoko iš savo kaimynų germanų. Įvairiai samprotaujama apie auksakalystės baltų kraštuose pradžią. Vieni ją sieja su vėlyvuoju neolitu, kai vietos gyventojai gaminosi papuošalus iš kaulo, rago ar gintaro. Vargu ar tai teisinga. Čia greičiau reikia šnekėti apie ankstyvąjį Rytų Pabaltijo gyventojų meną. Matyt, teisingiausia būtų auksakalystės užuomazgas sieti su spalvotų metalų apdirbimo pradžia baltų kraštuose – su bronzos amžiaus viduriu. Neregėtas aukštumas papuošalų iš bronzos ir žalvario gamyba pasiekė senajame geležies amžiuje. Šiame laikotarpyje ir reikėtų ieškoti baltų auksakalystės pradžios. Ankstyvieji auksakaliai lydė, liejo vaško ar molio formose, tempė bronzinę vielą. Nuostabą kelia įvairiausi ornamentavimo ir paviršiaus puošimo būdai. Mokėjo antkaklių lankelius daryti iš kelių susuktų vielų, mokėjo tordiruoti (sukti daugiakampę vielą apie savo ašį), facetuoti (įdubimų išskaptavimas), graviruoti, mokėjo puošti emalio mase, stiklo akutėmis, klijuoti įvairias puošybos detales, klijuoti ar privirinti sidabro, alavo, cinko lapelius, įvairiai kalinėti paviršių. Meistrai buvo taip įgudę, kad sugebėjo pačiose formose išraižyti norimą ornamentai ir išlietas papuošalas jau būdavo dailiai papuoštas. Daug ką pasako ir senojo geležies amžiaus meistrų sugebėjimas jungti du skirtingus metalus. Pavyzdžiui, dažnai smeigtukų galvutes darydavo iš žalvario ar bronzos, o prie jos prijungdavo (privirindavo ar kaip kitaip) geležinę adatą. Daugelis iš šių technologijų išliko per visą geležies amžių. Senųjų amatų tyrinėtojai pastebi keistą reiškinį – turime gausybę tobulos auksakalystės pavyzdžių ir praktiškai visiškai neturime auksakalių darbo įrankių. Išimtį sudaro reti kirstukų, kaltelių ir pincetų radiniai. Tiesa, dėl pastarųjų ginčijamasi: ar tai tualeto, ar medicinos, ar auksakalystės įrankis. Puikiai žinoma baltų pagonybės laidosenos tradicija – dėti gausias įkapes: ginklus, buities reikmenis, papuošalus. Iš esmės visa tai, ką padarydavo su pagrindinėmis gamybos priemonėmis. O štai jų kapuose tik viena kita. Tai verčia manyti, kad baltų požiūris į pomirtinį gyvenimą nebuvo jau toks paprastas – įdėsime viską, ko žmogui reikės anapus. Matyt, baltai neteigė tiesioginės lygybės tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio.
The historic mineral sector of Swaziland has essentially collapsed. The kingdom contained the world's oldest known mine site, the Lion Cavern, at the Ngwenya iron mine, on Bomvu Ridge, northwest of Mbabane. Carbon-14 dating estimated that mining—of hematite (libomvu) and specularite ochres, for cosmetic and ritual uses—took place at the site from 43,000– 41,000 BC until at least 23,000 BC ;
čia tik vienas šaltinis galima ir kitų surasti;
The historic mineral sector of Swaziland has essentially collapsed. The kingdom contained the world's oldest known mine site, the Lion Cavern, at the Ngwenya iron mine, on Bomvu Ridge, northwest of Mbabane. Carbon-14 dating estimated that mining—of hematite (libomvu) and specularite ochres, for cosmetic and ritual uses—took place at the site from 43,000– 41,000 BC until at least 23,000 BC ;