Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 37 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916688

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tautodailininkų paroda "Tradicija ir dabartis" PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Ketvirtadienis, 02 Liepa 2009 19:06

Dainų šventės tautodailės parodoje susitinka tradicija ir dabartis
Šimtai gražiausių ir vertingiausių tautodailės kūrinių iš muziejinių rinkinių ir naujai sukurtų pristatoma sostinės Radvilų rūmuose ketvirtadienį atidarytoje Lietuvos tūkstantmečio dainų ir šokių šventės "Amžių sutartinė" lietuvių liaudies meno parodoje "Tradicija ir dabartis".

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Tradiciškai Dainų šventes palydinti lietuvių liaudies meno paroda sudaryta iš dviejų dalių - vienoje eksponuojamas senasis liaudies menas iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, o kitoje - dabartinė liaudies dailė, kurios ekspoziciją parengė Lietuvos liaudies kultūros centras.
Parodos lankytojai pamatys per 230 pačių gražiausių, muziejuje saugomų būdingiausių tradicinių liaudies kūrybos pavyzdžių: medžio dirbinių, baldų, audinių, drabužių, keramikos, skulptūros, tapybos. Liaudies kūrybos tradicijų gyvybingumą ir jų tąsą bei kaitą parodoje atspindės geriausių XX a. antros pusės - XXI a. pradžios tautodailininkų, kurių parodoje dalyvauja per 460, sukurti darbai.
Parodos "Tradicija ir dabartis" senojo liaudies meno dalyje eksponuojami mediniai daiktai ir įrankiai, naudoti dar XVIII a. pab. - XX a. pradžioje kaimo žmogaus buityje. Parodos kuratorės Irenos Ūdraitės žodžiais, "šiuos daiktus brangino, tausojo, jais grožėjosi, ir perduodavo šeimoje iš kartos į kartą. Ypatingu išradingumu ir meniniu skoniu meistrai pasižymėdavo darydami moterų darbo įrankius, susijusius su verpimu, audimu, skalbimu ir kitais darbais. Jie išdailinti įvairiausiais pjaustinėtais ir raižytais geometriniais ornamentais, rečiau - scheminiais augalijos motyvais. Raštuose plastikos kalba tarsi užkoduoti geriausi palinkėjimai, kartais įrankio priklausomybei atskirti įrėžiami inicialai ar ženklai".
Lietuvių moterų išmonę parodoje atspindi rankdarbiai, interjero audiniai, drabužiai. Anot kuratorės Dalios Bernotaitės-Beliauskienės, XIX a. daugumą drabužių ir buityje naudotų įvairių audinių moterys išsiausdavo pačios, paprastomis kaimiškomis staklėmis. Žaliavą, audimo techniką, raštus, puošybą jos parinkdavo atsižvelgdamos į audinių paskirtį ir etnografinės srities tradicijas.
Nors liaudies tapybos paveldas nėra itin gausus, parodoje lankytojams pristatomi ypatingi XVII a. nutapyti ant medžio lentos nedideli keturi Ivoškių kaimo (Joniškio r.) koplyčios altorėlio paveikslai. Pasak kuratorės Marijos Kuodienės, lietuvių liaudies dailės atsiradimą lėmė XVII a. katalikiškos reformos laikotarpiu kaimo aplinkoje įdiegtas pamaldumas. Valstiečių bendruomenėje paplito skirtingų gabumų, pasimokiusių ar savamokslių liaudies menininkų sukurti darbai.
Antroje parodos "Tradicija ir dabartis" dalyje, kurioje eksponuojami XX a. antros pusės - XXI a. pradžios tautodailininkų darbai, lankytojams pristatomos visos šiuo metu gyvuojančios liaudies meno šakos: vaizduojamasis menas (tapyba, skulptūra, grafika, prie kurios jungiami karpiniai), taikomasis (audiniai, juostos, riešinės, pirštinės, medžio ir pinti dirbiniai, keramika, juvelyrika ir kalvių nukalti kryžiai, tautiniai kostiumai, žaislai ir muzikos instrumentai), paprotiniai žanrai (verbos, margučiai, sodai, kaukės).
Parodos kuratorės dr. Elenos Počiulpaitės teigimu, ši paroda suteikia ypatingą galimybę palyginti pastarojo dvidešimtmečio meistrų darbus su liaudies meno paveldo šedevrais. Pabrėžiama, kad pastarąjį dvidešimtmetį didžiausi poslinkiai įvyko skulptūroje, ypač jos tematikoje. Į liaudies skulptūrą kartu su tradicinės kryždirbystės atgimimu sugrįžo ir sakraliniai siužetai.
Ryškias sąsajas su tradicijomis lankytojai pastebės audiniuose, kurių daugiausia atkeliavo iš Vilniaus krašto ir Aukštaitijos (Švenčionių, Trakų, Zarasų rajonų). Parodoje taip pat pristatomi medžio dirbiniai, glazūruoti ir juodojo degimo keramikos darbai. Spalvingą parodos reginį sudaro sodai, margučiai, kaukės, verbos.
Liaudies meno paroda "Tradicija ir dabartis" Radvilų rūmuose veiks iki gruodžio 31 dienos.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: